Kaip ir Graikija, Argentina ilgą laiką gyveno ne pagal savo išgales dar nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio. Skola ypatingai smarkiai išaugo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuomet Buenos Airės pasiskolino pinigus kovai su infliacija programai, pagal kurią vyriausybė nacionalinę valiutą pesą pririšo prie JAV dolerio kursu vienas prie vieno.
Kurį laiką ši programa sėkmingai atliko savo vaidmenį kovojant su hiperinfliacija – problema, kuri Argentiną kamavo apie keturis dešimtmečius.
Kaip ir Graikija, Argentina ilgą laiką gyveno ne pagal savo išgales dar nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio.
Tačiau tai kainavo šaliai milžiniškus pinigus ir finansinės šalies bėdos ypatingai skaudžiai atsiskleidė 1999 m., kuomet pasaulinė finansų krizė Argentinoje sukėlė recesiją.
Reaguodama į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimus, Argentina ėmėsi taupymo priemonių ir mokesčių kėlimo, o tai paskatino streikus šalyje ir didžiulį gyventojų nepasitenkinimą.
Vis garsiau kalbant apie krizės grėsmes, argentiniečiai per mažiau negu tris mėnesius iš bankų pasiėmė apie 22 mlrd. JAV dolerių.
2001 m. gruodį, bandydamas kovoti su šiuo reiškiniu, šalies ekonomikos ministras Domingo Cavallo įsakė užšaldyti bankų indėlius, kurių vertė siekė 70 mlrd. dolerių.
