„Man vis nesisekė su darbdaviais – tai atlyginimas vėluodavo, tai papuldavau pas nemokų darbdavį“, – taip prieš dvejus metus Joana pradėjo klimpti į paskolų liūną.
Moteris pripažįsta, kad tai yra istorija apie jos gyvenimo etapą, kai ji „neturėjo proto“. Pirmasis kreditas buvo nedidelis – keli šimtai litų, kurių prireikė kasdienėms išlaidoms. Gavusi pirmąjį atlyginimą, Joana grąžino skolą ir išsyk vėl pritrūko pinigų, taigi vėl pasiskolino.
„Vėliau nutiko bėda, pasiskolinau vėl, pasiėmiau pinigų iš kitos bendrovės, suma buvo didesnė – per mėnesį turėdavau mokėti po 500 Lt“, – pasakojo moteris.
Vyras apie tai nieko nežinojo, o aš nenorėjau pripažinti, kad mes nemokame gyventi ir tvarkytis su pinigais, kad turime finansinių sunkumų, – pasakojo Joana.
Jos atlyginimas buvo nedidelis – pirmiausia gaudavo minimalią algą, tada ji pakilo iki 1000, galiausiai iki 1,2 tūkst. Lt.
„Per mėnesį tada atiduodavau jau maždaug po 700 Lt. Vyras apie tai nieko nežinojo, o aš nenorėjau pripažinti, kad mes nemokame gyventi ir tvarkytis su pinigais, kad turime finansinių sunkumų“, – pasakojo Joana.
Nuo vyro slėpdama savo paskolas, ji pasiskolino, kaip sakė pati, beveik iš visų greitųjų kreditų bendrovių.
„Paskolas jau ėmiau ne pragyvenimui, bet tam, kad būtų padengti kiti kreditai arba jų pratęsimo mokesčiai. Ratas vis sukosi, vyrui nežinant, paėmiau paskolą jo vardu. Keista, kad tai nebuvo sudėtinga. Tylėjau, sukau uodegą, bandžiau atiduoti skolas, bet vyras neteko darbo, pradėjau vėluoti mokėti įmokas. Pastojau, gimė vaikas, viskam nebeužteko pinigų“, – pasakojo Joana.
Galiausiai vyras sužinojo apie paskolų liūną, į kurį įklimpo Joana. Ji pasakojo, kad kreipėsi į Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovą Liutaurą Valicką, jis padėjo jai net suderinti paskolų mokėjimo grafikus su tam tikromis įmonėmis.
Kadangi Joana 15min.lt savo pavardės neatskleidė, L.Valickas negalėjo prisiminti šios konkrečios istorijos, tačiau, išgirdęs Joanos istoriją, jos veiksmus palaikė sukčiavimu.
Apgavystė
„Jeigu rašo, kad taip padarė, vadinasi, tai yra įmanoma. Bet tai taip pat įmanoma, kaip nueiti ir apvogti jūsų butą. Tas, kas tuo užsiima, tai žino. Jeigu žmogus net naudojasi vyro duomenimis, tai yra vienareikšmiškai baudžiamoji atsakomybė. Viešai deklaravus, kad paėmė paskolą vyro vardu, kitas etapas turėtų būti byla už dokumentų klastojimą – tikrai suklastojo duomenis, prisistatė ne tuo, kas yra, siekė gauti kreditą, kurio neturėjo gauti. Drąsiai pasakojama istorija“, – kalbėjo L.Valickas.
Pasak jo, kredito įstaigos turi tam tikrus mechanizmus, kaip apsisaugoti nuo sukčių – yra kreditų biurai, kuriuose yra suteikta informacija apie suteiktas paskolas, taip pat egzistuoja skolininkų administravimo sistemos, kuriose registruojami negrąžinti kreditai.
Tai yra vagys – vieni vagia iš parduotuvių, kiti iš butų, treti – iš sąskaitų, – sakė L.Valickas.
„Įmonės daro viską, kad tai būtų neįmanoma. Bet niekas neapsaugotas nuo sukčiavimo atvejų ir jeigu žmogus sąmoningai apgaudinėja, tai natūralu, kad kiekvienas gali būti apgautas – toks žmogus gali apgauti ir banką, ir kredito uniją, taip pat ir žurnalistą“, – pasakojo L.Valickas.
Pasak jo, finansų sektorius kovoja su sukčiais – kurie apgaudinėja ne tik greitųjų kreditų bendroves, bet ir komercinius bankus.
„Tai yra vagys – vieni vagia iš parduotuvių, kiti iš butų, treti – iš sąskaitų“, – kalbėjo L.Valickas.
Joanai sukčiauti nebuvo sunku: „Greitųjų kreditų įmonės neįsitikina, ar tikrai tam žmogui išduoda kreditą, joms užtenka, kad asmuo iš savo banko sąskaitos perveda vieną euro centą. Susikūriau kitą elektroninį paštą, nurodžiau kitą telefono numerį.“
Susitarti su greitųjų kreditų bendrovėmis jai dabar nepavyksta – pastarosios grasina teismais, antstoliais.
„Iki šiol atsimenu, kai gavau priminimą, kad reikia sumokėti paskolą arba pratęsimo mokestį. Nemąsčiau blaiviai, mane nuolat lydėjo panika, stresas. Nieko nesitikiu, žinau, kad visas paskolas reikės atiduoti“, – pasakojo Joana.
Nors ji labai pyksta ant savęs, kaltina ir greitųjų kreditų bendroves.
„Juk bankas neišduoda paskolų bet kam, o atsargiai įvertina mokumą, prašo atvykti į jų būstinę“, – sakė Joana, kuri tikisi, kad jos istorija privers kitus susimąstyti prieš skolinantis.
