„Greitųjų kreditų mažėja. Mažėja ir vienetais, ir naujai sudaromų paskolų apimtys mažėja. Sumažėjimas sumomis yra daugiau nei 50 proc., o sutarčių skaičiumi – beveik 70 proc. Pasikeitimai yra dideli“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo teigimu, sparčiausiai traukėsi smulkieji kreditai, nes jie yra brangesni nei didesni kreditai.
„Didesnių apimtys mažėjo mažiau nei mažesnių“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad paraiškų kreditams nemažėjo: „Noras skolintis neblėsta. Žmonės nori brangiai pasiskolinti. Tai nėra gerai, finansiniam švietimui dar yra plotmės pasireikšti. Bet akivaizdžiai matome, kad greitųjų kreditų bendrovės elgiasi atsakingai. Patenkintų paraiškų dalis nuosekliai mažėja. Ta tendencija džiugina, nors norinčiųjų pasiskolinti ir nemažėja.“
Dar viena gera tendencija – sumažėjo jaunimo įsiskolinimas. Sumažėjimas, V.Vasiliausko teigimu, susijęs su tuo, kad greitųjų kreditų bendrovės atsakingiau vertina norinčiuosius pasiskolinti.
Jaunesnių nei 25 metų amžiaus kreditų gavėjų dalis per metus sumažėjo ketvirtadaliu.
„Liovėsi moksleivių tėvų skundai dėl vaikams išduotų kreditų“, – teigė V.Vasiliauskas.
Noras skolintis neblėsta. Žmonės nori brangiai pasiskolinti. Tai nėra gerai, finansiniam švietimui dar yra plotmės pasireikšti, – sakė V.Vasiliauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad mažėja ir pradelstų grąžinti kreditų skaičius – 30–60 dienų skolą vėluojančių grąžinti žmonių skaičius susitraukė 36,4 proc., o 60–90 dienų – 32,4 proc. Tiesa, 4 proc. išaugo ilgiau nei 90 dienų kreditą vėluojančių grąžinti skolininkų.
Smarkiai krito paskolos kaina
V.Vasiliausko teigimu, pastaruoju metu smarkiai atpigo greitieji kreditai, mat sumažėjo metinė palūkanų norma dėl naujų Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, kuriomis yra numatyti kreditų reklamos apribojimai, draudimas skolinti naktį, taip pat didesnės piniginės sankcijos už įstatymo pažeidimus.
Per metus palūkanos krito nuo 72 iki 42 proc. Ypač susitraukė mažojo vartojimo kredito metinė palūkanų norma – pernai ji siekė apie 100 proc., o šiemet svyruoja apie 65 proc., nepasiekdama įstatyme nubrėžtų 75 proc. palūkanų lubų.
Be to, vartojimo kredito kainos mažėjimui daro įtaką ir vis didėjanti konkurencija su tarpusavio skolinimo platformomis. Pastarųjų paskolintų lėšų dalis dar nėra didelė, tačiau pastebimas ypač ryškus augimas.
Per pusmetį šių platformų paskolų portfelis išaugo dvigubai iki 4,6 mln. Eur, o klientų skaičius priartėjo prie 4 tūkst.
„Paskelbti rezultatai rodo, kad rinka subrendo ir apsivalė. Reikia nepamiršti, jog apibendrinti duomenys mažėjo ne tik dėl blogesnių įmonių rezultatų, bet ir dėl to, kad iš rinkos buvo priversti pasitraukti įstatymų reikalavimų nesugebėję vykdyti dalyviai. Taigi nors reguliavimas sugriežtėjo, vertiname tai pozityviai – traukiantis neatsakingiems rinkos dalyviams darosi lengviau dirbti ir konkuruoti sąžiningiems. Tai atneš naudos tiek rinkai, tiek vartotojams“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Šarūnas Frolenko, Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA) vadovas.