Po pirmadienio rytą publikuotos jauno vaikino skolų istorijos, kai gaudamas vos 650 eurų atlyginimą jis sugebėjo prisiskolinti iš vartojimo bendrovių 16 tūkst. eurų, 15min.lt užplūdo panašios istorijos.
„Kaip ten kas ką tikrina?“
„Aš pripažįstu, kad esu pats kaltas dėl greitųjų kreditų ėmimo, bet jie ne ką mažiau kalti, jog juos dalino, net ir tada, kai žmogus yra skolingas 3000 Lt ir daugiau. Manau, ir jie turi prisiimti atsakomybę“, – taip teigia 15min.lt skaitytojas Augustinas.
Šio vaikino istorija su greitųjų kreditų bendrove prasidėjo 2012-aisiais. Tuomet jis per vieną dieną sugebėjo pasiskolinti iš trijų bendrovių, o iš viso per 5 mėnesius paskolas jam suteikė 9 bendrovės. „Mano alga buvo 1200 Lt, o man pervedė 5 tūkst. Lt, nors jau ir iš anksčiau, nuo 2008 metų, turėjau kitų skolų. Tai kaip ten kas ką tikrina? Tiesa, kai kurios man neskolino, matyt, matė, kad esu nemokus, bet kai kurios bendrovės davė net po kelias paskolas. Ir dabar dar sulaukiu skambučių į darbovietę, esą nesumokėjau beveik 500 eurų palūkanų. Vis dėlto po ilgų aiškinimųsi (prieš kelias dienas man buvo pasakyta, kad niekam nieko nebesu skolingas) tą sumą sumažino iki 150 eurų“, – pasakojo Augustinas.
Savo sūnaus istoriją papasakojusi Aušra tikina irgi negalinti tylėti – jos sūnus problemų dėl prisiimtų greitųjų kreditų turi nuo 2013 metų. „Kiek galėjau, iš pradžių pati juos mokėjau. Kreipiausi į bendroves raštu, prašiau neduoti jam kreditų, tačiau vos tik aš padengiu skolą, po kelių dienų ta pati bendrovė vėl išduoda dar didesnį kreditą“, – pasakojo Loreta ir išvardijo bent keturias smulkiųjų kreditų bendroves, kurioms jos sūnus skolingas šiuo metu, skolos jau perduotos ir skolų išieškojimų įmonėms.
Mano alga buvo 1200 Lt, o man pervedė 5 tūkst. Lt, nors jau ir iš anksčiau, nuo 2008 metų, turėjau kitų skolų. Tai kaip ten kas ką tikrina?, – klausia Augustinas.
Moters teigimu, Lietuvos banke ji buvo patikinta, kad viskas daroma teisėtai, ji sako pagalbos nesulaukusi ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijoje (LSVKA).
„Sūnus nedeklaruotas Lietuvoje, nedirba, nesimoko, neturi jokių pajamų, tačiau vakar sulaukiau atstovo iš vienos bendrovės, kuris pranešė, kad šių metų liepos mėnesį mano sūnui jie išdavė kreditą. Kaip nedirbančiam, be gyvenamosios vietos, įsiskolinusiam bent keturioms bendrovėms asmeniui jie davė paskolą? Jų teigimu, jie viską patikrino, viskas gerai. Tai kaip jie tikrina klientų mokumą?“ – piktinosi Aušra.
Loreta tikina taip pat susidūrusi su panašia problema, kai pradėjęs lošti skolų prisidarė jos pažįstamas jaunas žmogus. Moteris teigė tuo metu aplankiusi svetainę nebenoriu-losti.lt, kreipėsi į psichologus, lošimo namų vadovą, LSVKA prezidentą Liutaurą Valicką, rašė laišką prezidentei.
„Šiuo metu vaikinas metė mokslus ir išvyko į užsienį dirbti, kad galėtų skolas grąžinti. Galiu tik pridurti, kad esu nusivylusi tokia nekontroliuojama sistema. O įklimpti į azartinius lošimus gali bet kas ir niekuo čia dėtas alkoholis ar narkotikai. Tikrai mažai kas žino, jog parašius „prašymą nebenoriu lošti“ arba „prašau neteikti man kredito“, galima apsaugoti nuo bėdos“, – rašė 15min.lt skaitytoja.
Lietuvos bankas: baudėme 40 kartų
LSVKA prezidentas L.Valickas, 15min.lt atsiųstame komentare prieš kelias dienas, teigė: „Užtikriname, kad LSVKA įmonės vertina kiekvieno kredito prašančio asmens kreditingumą. Tuo tarpu jaunų žmonių kreditingumą LSVKA įmonės visuomet vertina konservatyviau: įmonė, gavusi paraišką su asmens duomenimis, kreditų biure patikrina, kokių įsipareigojimų asmuo turi, kaip jų laikosi, ar kredito istorijoje nėra pradelstų mokėjimų.“
Šiuo metu yra apie aštuoniems tūkstančiams gyventojų areštuotas turtas – 4 tūkst. butų ir kitų pastatų, 2 tūkst. sklypų ir per 6 tūkst. transporto priemonių. Todėl sakyti, kad tai pavieniai atvejai, yra tiesiog propaganda, – kalbėjo V.Šapoka.
Taip pat, jo tikinimu, „vartojimo kreditų sektorių prižiūrintis Lietuvos bankas pernai iš viso piniginėmis baudomis šalyje veikiančias įmones baudė tik keturis kartus, o 2013 metais – vos 1 kartą. Tai rodo, kad įmonės laikosi teisės aktų reikalavimų.“
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius V.Šapoka pateikia kitokius duomenis: „Toks įspūdis, kad juoda bandoma paversti balta. Ir tas išvedžiojimas, kad greitųjų kreditų bendrovės tvarkingai laikosi visų teisės aktų, būtų juokingas, jei nebūtų graudus. Realybė yra visiškai kita, greitųjų kreditų įmonės yra pačios nedrausmingiausios tarp visų kitų rinkos dalyvių. Nuo tada, kai Lietuvos bankas perėmė priežiūrą (nuo 2012 metų – red.past.), bendrovės yra nubaustos daugiau nei 40 kartų.“
Pasak V.Šapokos, pagrindinė problema – atsainus mokumo vertinimas, kas sukelia skaudžių pasekmių. „Jau vien turto areštų skaičių gerai indikuoja apie rimtas problemas. Šiuo metu yra apie aštuoniems tūkstančiams gyventojų areštuotas turtas – 4 tūkst. butų ir kitų pastatų, 2 tūkst. sklypų ir per 6 tūkst. transporto priemonių. Todėl sakyti, kad tai pavieniai atvejai, yra tiesiog propaganda“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Problemą V.Šapoka pavadino aštria: „Svarbu paminėti, kad lapkričio 5 dieną Lietuvos Respublikos Seime bus svarstomas vartojimo kreditų įstatymo projektas. Esminis dalykas – griežtesnis mokumo vertinimas, mažinamos palūkanų lubos, griežtinamos sankcijos, taip pat numatomi griežti reikalavimai reklamai. Mes tikimės, kad situacija turėtų pagerėti.“
PAPILDYTA: Problemos nėra tokios juodos kaip piešia Lietuvos bankas?
LSVKA teigia, kad Lietuvos bankas platina tendencingą informaciją. Pasak LSVKA, Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, 2014 metų pabaigoje iš viso buvo areštuota 142 tūkst. fizinių asmenų turto vienetų. Daugiausia – automobilių, žemės sklypų, patalpų, butų.
Jeigu tiksliau – 38 tūkst. automobilių, 28 tūkst. sklypų, daugiau nei 40 tūkst. butų ir kitų pastatų. Palyginti su 2013 metais visas turto areštų skaičius išaugo apie 15 proc. nuo 122 tūkst. iki 142 tūkst.
Vien 2014 metais įregistruotas 32191 turto arešto aktas, kuriais apribotos 25928 fizinių asmenų nuosavybės teisės į turtą. Vartojimo kreditų įmonių inicijuoti areštai nesudarytų nė 5 proc. visų turto areštų.
Didžiąją dalį turto areštų inicijavo valstybė, taip pat bankai, komunalinių paslaugų įmonės. Todėl, LSVKA manymu, Lietuvos banko akcentas, kad dėl turto areštų kenčia vartojimo kreditus paėmę asmenys, yra paimtas iš konteksto.
„Vartojimo kreditų sektoriuje iš tiesų yra problemų, tačiau jos nėra tokios juodos, kaip piešia Lietuvos bankas, ypač artėjant svarbaus įstatymo priėmimui.
LSVKA nuosekliai pasisako už vartojimo kreditų reguliavimo tobulinimą ir yra įsitikinusi, kad Seimo nariai priims geriausią sprendimą, kuris užtikrins vartotojų teises ir nepažeis verslo interesų pusiausvyros“, – sako LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.
