Potencialą patvirtina ir tai, kad pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos augo daugiau nei 20 proc. Lietuva turi visas galimybes išlaikyti nuoseklų augimą ir tapti dar patrauklesne erdve užsienio investicijoms.
Lietuvos banko duomenimis, sektoriaus licencinės veiklos pajamos pirmąjį pusmetį sudarė 275,1 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jos padidėjo 22 proc. Mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau nei trečdaliu – beveik iki 132 mlrd. Eur. Skaičiuojama, kad Lietuvoje įsikūrusių bendrovių paslaugomis naudojasi 27 mln. klientų visoje ES.
Elektroninių pinigų ir mokėjimo paslaugų sritis yra viena iš Lietuvos „fintech“ variklių. O tai, kad šalis yra patraukli tarptautiniams investuotojams, patvirtina stambaus šio sektoriaus žaidėjų, tokių kaip „Revolut“, „Airwallex“, „Nuvei“, atėjimas į Lietuvą. Tai paskatino ir vietinių bendrovių, kaip „TransferGo“, „NEO Finance“, „Paysera“ augimą.
Verta paminėti, kad „fintech“ sektorius svariai prisidėjo, kad Lietuva pagerintų savo pozicijas tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse, pakylant iš septintos į penktą vietą pasaulyje. Tai yra didelis pasiekimas šaliai, kuri nuolat siekia pritraukti užsienio investicijas ir skatinti ekonominę veiklą.
Pernai tarp 34 šalių Lietuva pateko tarp 10 mažiausią pinigų plovimo (angl. AML) riziką turinčių šalių (užėmė 9 vietą). Šių metų Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL) akcentavo reikšmingą mūsų šalies pažangą kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Prie šių pasiekimų itin prisidėjo „fintech“ bendrovės, kurios daug dėmesio skiria AML rizikos vertinimui ir valdymui. Rinkos dalyviai aktyviai investuoja į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kompetencijų didinimą, naujausių AML technologijų diegimą.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje praėjusiais metais „fintech“ įmonėse dirbo beveik 7,5 tūkst. darbuotojų, o valstybės biudžetą įmonės papildė daugiau nei 100 mln. Eur.
„Expert Market Research“ duomenimis pasaulinė „fintech“ rinka pastaraisiais metais sparčiai augo ir toliau plečiasi įspūdingu tempu. Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje bendra rinkos vertė gali siekti apie 300 mlrd. Eur, o ateityje tikimasi, kad rinka kasmet augs maždaug 14 proc. ir iki 2029 m. gali pasiekti beveik 600 mlrd. Eur.
Kaip užtikrinti sektoriaus augimą
Šiemet Lietuvoje vyko net treji rinkimai. Siekiant sėkmingo tolesnio „fintech“ sektoriaus augimo, būtina išlaikyti „fintech“ politikos tęstinumą. Per kelerius metus Lietuva tapo viena iš „fintech“ lyderių ES. Viena iš pagrindinių tokio augimo priežasčių – sėkmingas „fintech“ rinkos dalyvių ir politikų bendradarbiavimas. Tikiu, kad aktyviai bendradarbiaujant sektorius gali žengti dar toliau, sukurdamas daugiau galimybių ir naudų Lietuvos žmonėms.
Keli palinkėjimai naujajai valdžiai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, mąstant apie „fintech“ augimą. Manau, ypač svarbu, kad Finansų ministerija toliau užtikrintų pernai pristatytų 2023–2028 m. Lietuvos „fintech“ sektoriaus plėtros gairių tolesnį įgyvendinimą. Kartu su partneriais parengtos gairės numato esminius darbus, siekiant ir toliau išlaikyti šalies lyderės pozicijas Europoje.
„Fintech“ augimui itin svarbų vaidmenį vaidina ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsakinga už investicinės aplinkos patrauklumo didinimą, „fintech“ sektoriaus rizikos vertinimu grįstą reguliavimą. Pastaruoju metu tenka nemažai bendrauti su tarptautinėmis finansines paslaugas teikiančiomis bendrovėms, svartančiomis įsikurti Lietuvoje. Norint šias bendroves pritraukti į mūsų šalį, būtina ir toliau užtikrinti gerą investicinę aplinką.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir toliau turėtų skirti didelį dėmesį jaunimo įgūdžiams gerinti. „Fintech“ bendrovės planuoja aktyvią plėtrą ir ketina sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Todėl itin svarbu, kad jaunimas turėtų galimybių aukštosiose mokyklose įgyti įgūdžių, žinių, kurios leistų įsidarbinti finansines paslaugas teikiančiose bendrovėse.
Kalbant apie Seimą, naujai išrinktiems Seimo nariams norėčiau palinkėti ir toliau įtraukti rinkos dalyvius į teisėkūros procesą. Juk tik išsamiose diskusijose gimsta geriausi sprendimai.
Reikėtų toliau skatinti aktyvų Lietuvos institucijų, Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro bendradarbiavimą su rinkos dalyviais. „Fintech“ bendrovės įsiklauso į Lietuvos institucijų rekomendacijas, įgyvendina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, teikia siūlymus.
Svarbus vaidmuo tenka ir Vyriausybės kanceliarijai. Ten dirbantys žmonės yra atsakingi už „fintech“ klausimų koordinavimą tarp skirtingų institucijų.
Istorijoje galima rasti daug sėkmingų pavyzdžių, kai didelės pergalės, svarbūs pasiekimai ateina tik dirbant drauge. Net neabejoju, kad „fintech“ sektoriaus ir valdžios institucijų bendradarbiavimas ir toliau bus vienas iš sėkmingų pavyzdžių, parodančių, kaip maža šalis gali tapti rinkos lydere.