Kitaip tariant, internetu drabužius ar kitą prekę perkantis, automobilį išsinuomoti ar nakvynės vietą susirasti norintis žmogus negalės būti diskriminuojamas dėl savo pilietybės ir gyvenamosios vietos, atsisakant suteikti paslaugą ar automatiškai peradresuojant jį į kitą tinklalapį. Pavyzdžiui, nebus prašoma už pirkinį sumokėti kitoje šalyje išduota debeto arba kredito kortele, vartotojai nebus blokuojami.
Naujosioms taisyklėms pritarė net 557 europarlamentarai, nepritarė 89, susilaikė 33. Tiesa, kad jos įsigaliotų, dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas. Tikėtina, kad jos bus pradėtos taikyti nuo šių metų pabaigos.
Sunkiausia įsigyti elektroniką, lengviausia – keliones
Nors vis daugiau ES gyventojų apsiperka internetu, dažnai prekybininkai apriboja galimybę pirkti jų prekes ar paslaugas iš kitų ES šalių. „Tai pažeidžia mūsų siekius sukurti bendrą skaitmeninę rinką, tokia praktika turi būti panaikinta“, – EP posėdyje pabrėžė Lietuvos atstovas Petras Auštrevičius.
EK tyrimas parodė, kad geografinis blokavimas vis dar gana paplitęs. Ištyrus daugiau nei 10,5 tūkst. elektroninės prekybos tinklalapių, 143 valstybių poras ir aštuonių tipų prekes bei paslaugas, kurios dažniausiai perkamos internetu, paaiškėjo šokiruojantys faktai. Kone du iš trijų tinklalapių naudojo vadinamąjį geoblokavimą ir tik trečdalis leido vartotojams pasiekti paskutinį apsipirkimo etapą, kuriame jiems tereikėjo įvesti mokėjimo kortelės duomenis.
Dažniausiai kliūčių kildavo perkant elektrinius buities prietaisus, elektroniką ir kompiuterius, kompiuterinius žaidimus ir programinę įrangą (73-86 proc. atvejų). Kiek mažiau geoblokavimas naudotas perkant aprangą ir aksesuarus, kosmetiką, higienos ir sveikatos priežiūros produktus, knygas (60-65 proc.). Lengviausiai buvo prieinamos pramogos ir kelionių paslaugos (33-40 proc.).
„Siūlyčiau žiūrėti ne į konkrečias šalis, o į šalių galimybes, – portalui 15min sakė europarlamentaras Antanas Guoga. – Jei Liuksemburgas kažką blokuoja, mums nėra taip svarbu. Svarbiausia – Prancūzija, kuri yra labai uždara dėl maisto, produktų, net dėl vilkikų vairuotojų pravažiavimo. Belgija, Prancūzija, Vokietija – tai yra pagrindinės šalys, kurios tai daro.“
Kitų ES šalių vartotojams turės būti suteiktos tos pačios prekių ar paslaugų įsigijimo, pardavimo bei mokėjimo sąlygos, kaip ir vietos gyventojams.
Pasak A.Guogos, tai ypač naudinga Lietuvai, nes bus galima be trikdžių eksportuoti žinias, prekes ir ką tik galima parduoti virtualiai. „Norime būti laisvi ir konkuruoti su kitomis įmonėmis, ypač iš patrauklių rinkų su didele perkamąja galia – Vokietijos, Prancūzija, – kalbėjo jis. – Reikia pripažinti, kad ir Vokietija, kai kurie jos politikai palaiko šitą blokavimą ir nenori neleisti konkruoti, pavyzdžiui, su duomenų centrais. Negalime aptarnauti Vokietijos. Yra tam tikrų apsaugų, kurios mums nesuteikia vienodų teisių. Lietuva ypatingai diskriminuojama, Vokietija gali kaip nori konkuruoti mūsų šalyje, o mes daug kur negalime.“
Europarlamentaro teigimu, net aukščiausi EP pareigūnai susiduria su trikdžiais dėl ligšiolinių ribojimų. Pavyzdžiui, buvęs Estijos premjeras, dabar – Europos Komisijos vicepirmininkas, atsakingas už bendrąją skaitmeninę rinką, Andrusas Ansipas kai kurių prekių ar bilietų negalėjo įsigyti net Belgijoje. „Viceprezidentas ir tai turi problemą apsipirkti“, – stebėjosi pašnekovas.
Knygų ir muzikos pardavimai toliau bus ribojami
Pakeistos taisyklės neįpareigoja prekybininkų pristatyti prekes į visas ES šalis, jie ir toliau galės pasirinkti, kur teikti pristatymo paslaugas. Tačiau nebus galima atsisakyti parduoti prekę, jei žmogus sutinka ją atsiimti kitoje Bendrijos vietoje, kur ta prekė pristatoma. Kitų ES šalių vartotojams turės būti suteiktos tos pačios prekių ar paslaugų įsigijimo, pardavimo bei mokėjimo sąlygos, kaip ir vietos gyventojams.
Diskriminuoti nebus leidžiama ir tuomet, kai paslaugos suteikiamos jo patalpose ar konkrečioje vietoje, kur vystomas jo verslas (apgyvendinimo, sporto renginių, automobilių nuomos, apsilankymo muzikos šventėse, laisvalaikio parkuose paslaugos).
Taisyklės galios ir autorių teisėmis nesaugomoms skaitmeninio turinio paslaugoms (debesijos, duomenų saugyklų, interneto svetainių prieglobos, ugniasienės).
Jos kol kas nebus taikomos skaitmeninio turinio prekėms ir paslaugoms, kurių autorių teisės saugomos, pavyzdžiui, elektroninėms knygoms, muzikai ar žaidimams, garso ir vaizdo paslaugoms. Tačiau Europos Komisija (EK) įpareigota per dvejus metus persvarstyti šių išimčių tikslingumą.
Verslininkai ir toliau galės pasirinkti, kurias mokėjimo korteles ar kitas mokėjimo priemones priimti, tačiau negalės diskriminuoti vartotojų pagal šių priemonių išdavimo šalį. „Mes dar neatlikome pakankamai. Dar dvejus metus reikės laukti, kad galėtume laisvai pirkti ir literatūrą, ir muziką. Reikėtų viską atrakinti ir atverti“, – pabrėžė A.Guoga.
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vicepirmininkė Dita Charanzová taip pat apgailestavo, kad kai kurie dalykai ir toliau nebus laisvai prieinami. „Džiaugiamės, kad taisyklės apima fizines prekes. Visi ES vartotojai turėtų būti traktuojami vienodai, be diskriminacijos, nesvarbu, iš kur jie kilę. ES negali būti antros klasės vartotojų. Tačiau šis reguliavimas liečia ne vien vartotojus, tai yra gera naujiena ir prekybininkams, nes tapo aišku, kokias taisykles kokioje situacijoje taikyti. Naujosios taisyklės turėtų paskatinti e-prerkybą, bet tai tėra pirmas žingsnis.“