Taip pat papildomai jau sugriežtinti ir reikalavimai tiek į Lietuvą iš trečiųjų šalių atvykstančiam darbuotojui, tiek jį įdarbinančiai įmonei. Pokyčiai įsigaliojo liepą.
„Įvertinus darbo rinkos tendencijas, laisvų darbo vietų skaičių, prognozuojamą nedarbo lygį, įvedame ribojimus pigios darbo jėgos įvežimui, tačiau lieka galimybės atsivežti būtiną poreikį ir neribojame aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimo“, – sako V.Šilinskas.
Įstatymu jau numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo kvota turi būti ne daugiau kaip 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio, t.y. apie 40 tūkst. asmenų. Tai maksimalus skaičius.
Įvertinus darbo rinkos duomenis, SADM siūlo nustatyti mažesnę, t.y. 24 830 dydžio užsieniečių kvotą. Kvota taikoma naujai atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams.
Kvota netaikoma aukštos kvalifikacijos asmenims, kuriems bus mokama virš 1,2 vidutinio šalies darbo užmokesčio. Šių asmenų atvykimas nebus ribojamas, nes jie moka daugiau mokesčių.
2024 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, netoli 10 proc.. Daugiau kaip pusė (73 tūkst.) visų užsieniečių dirba transporto ir saugojimo sektoriuje. Toliau rikiuojasi statyba - apie 22 tūkst. ir apdirbamoji gamyba – beveik 13 tūkst.
