Bankų ir nekilnojamojo turto rinkų dalyviai neoficialiai teigia, kad jauni žmonės ar šeimos, kurie dabar pasiryžę pirkti būstą, įsigaliojus atsakingo skolinimo nuostatoms, savo planus turėtų atidėti maždaug dvejiems metams – per tokį laikotarpį realu sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai, pirmadienį rašo „Verslo žinios“.
Kita vertus, yra tikimybė, kad tie, kas labai nori būsto, įsigis jį vien skolintomis lėšomis. Pavyzdžiui, viename banke arba greitųjų kreditų bendrovėje paims vartojamąją paskolą ir su tais pinigais nueis į kitą banką skolintis būsto pirkimui.
Nekilnojamojo turto įmonių vadovai teigia iš principo pritariantys nuostatoms, tačiau sako, kad jas dar reikia tobulinti, nes saugant mažas pajamas gaunančius žmones suvaržomi daugiau uždirbantys gyventojai.
Nekilnojamojo turto bendrovės taip pat tvirtina, kad nuostatomis būtų galima paskatinti energetiškai efektyvaus būsto pirkimą.
Bendrovė „Ober-Haus“ siūlo leisti bankams skolinti 90 proc. įkeisto turto vertės, jei gyventojas perka energetiškai efektyvų būstą, o senam ir energetiškai neefektyviam būstui – 80 proc.
Lietuvos bankas siūlo nustatyti, kad skolinama suma negali viršyti 85 proc. būsto kainos.
Atsakingo skolinimo nuostatose numatyta, kad vidutinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos pagal visus įsipareigojimus turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens ar namų ūkio tvarių pajamų. Šeimos, kurios gerai uždirba ir nori įsigyti brangesnį būstą bei per trumpesnį laiką išmokėti paskolą, bus labai suvaržytos. Toks apribojimas paliks vienintelę galimybę – ilginti paskolų terminą. Tai, žinoma, brangina paskolą ir didina bankų pajamas.
Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, įgyvendinti atsakingo skolinimo principai ne tik netrukdys plėtrai, bet ir padės nekilnojamojo turto rinką apsaugoti nuo neatsakingo elgesio sukeltu staigių būsto kainų svyravimu.
