Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja Lina Koriznienė trečiadienį dirba nuotoliniu būdu namie. Taip savivaldybės darbuotojai gali išvengti susibūrimo vietų ir apsisaugoti nuo gripo.
„Dabar pats gripo protrūkis, ir mes savo darbuotojams sudarome galimybę dirbti lanksčiau ar pusę dienos, dirbti namuose. Ateiti gali iš ryto į darbus, susitvarkyti pagrindinius dokumentus ir grįžti namo, kad neapkrėsti kitų“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja L.Koriznienė.
Dažniausiai gripas paplonina ir sveikų, ir sergančiųjų pinigines. Vaistininkai skaičiuoja, kad populiariausių vaistų nuo gripo krepšelis vidutiniškai kainuoja nuo 30 eurų. Jeigu kyla komplikacijų, kaina gali gerokai išaugti.
Pasak medikų, skiepai yra patikimiausia, saugiausia ir pigiausia apsauga nuo gripo. Šiemet nuo jo mirę 8 žmonės nebuvo pasiskiepiję. Skiepai gali atsieiti vidutiniškai apie 20 eurų. Šeimos gydytojai primena, kad investuoti į apsaugą nuo gripo – skiepytis – geriausia rudenį, spalio-lapkričio mėnesiais.
„Kiekvienais metais atsiranda tokių, kurie susizgrimba tik pamatę reportažus per žinias apie gripo epidemiją, tai ir mes turime kaip visada tą padidėjimą trupučiuką klausiančių ir besidominčių, bet deja visiems tą patį pasakome, kad jau gerokai per vėlu“, – apgailestavo šeimos gydytoja Elena Šopytė.
Asmeninį biudžetą sumažinti gali priverstinės „atostogos“, kai reikia prašyti nedarbingumo. Pavyzdžiui, gaunantys minimalią algą per dieną ir sergantys mažiausią laikotarpį – 5 kalendorines dienas, gali netekti apie 72 eurų. Per pirmas 2 šios savaitės dienas išduota daugiau nei 38 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o per praėjusią savaitę – apie 75 tūkst.
„Už pirmas 2 ligos dienas moka darbdavys, jis turi teisę mokėti ir viso darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Nuo trečios dienos moka „Sodra“ tam tikru tarifu, bet tai sudaro į rankas 80 proc. pajamų, tuomet jau nesvarbu, kiek laiko žmogus serga“, – sakė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.
Ekonomistai pastebi, kad kai kuriems verslininkams, pavyzdžiui, vaistinių tinklams, gripas gali atnešti pelno. Vis dėlto, pasak ekspertų, gripo žala gali siekti keletą procentų šalies bendrojo vidaus produkto.
„Didžiajai daliai, tai daliai, ant kurios laikosi vidaus paklausa, yra tikrai didelė žala, nes natūralu, kad tuomet, kai tas vartotojas, kuris eina apsipirkti, kuris lanko prekybos centrus, pramogų centrus, kuris eina į kiną ir panašiai, jisai tuo metu niekur neina ir savo pinigų neleidžia. Nebent internetinėse parduotuvėse, tas galbūt irgi yra ta niša, nes žmogus sirgdamas turi laiko ir gali atlikti kai kuriuos pirkinius internetu“, – sakė „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuvoje gripo epidemiją paskelbė beveik trečdalis savivaldybių.
