„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Grožio meistrai pikti dėl Vyriausybės sprendimo: „Esame daugiau nei absoliučioje neviltyje“

Nors pirmadienį Vyriausybė įžiebė viltį, kad grožio paslaugų teikėjams bus leista veikti, trečiadienį šio plano nuspręsta atsisakyti. Tačiau grožio meistrai, kuriems politikų kalbos apie artėjantį atsivėrimą jau buvo sukėlę lūkesčių, jaučiasi nusivylę. Jie 15min pasakojo gyvenantys skolose, kai kurie net ima greituosius kreditus, o tuo tarpu parduotuvėse srautai kasdien būna gerokai didesni, nei jie galėtų aptarnauti.
Grožio salonų darbas karantino metu
Grožio salonų darbas karantino metu / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Sostinėje įsikūrusio salono „Spicy beauty“ bendraturtė, plaukų stilistė Eglė Saunorytė-Kinderienė tikino esanti nuliūdusi dėl šiandieninio Vyriausybės sprendimo.

„Esame daugiau nei absoliučioje neviltyje, nes visi įmanomi resursai jau pasibaigę. Įsipareigojimus vis tiek turime vykdyti, lendame į skolas ir šiandien įtampa pakankamai didelė. Visi laukia“, – 15min sakė ji.

Be to, E.Saunorytės-Kinderienės teigimu, net jei ir būtų leidę veiklą nuo rytojaus, didelė dalis salonų greičiausiai nespėtų atverti durų. Dėl šios nežinomybės tarp sektoriaus atstovų kyla įtampa.

„Jeigu Vyriausybė būtų priėmusi teigiamą sprendimą, reikėtų užsakyti žaliavas, šiandien ir prekių tiekimas užstrigęs, negalime jų sulaukti taip greitai. Kitaip tariant, jeigu pasako, kad rytoj galime pradėti dirbti, tai dar nereiškia, kad galime pradėti dirbti, nes greičiausiai net neturėtume žaliavų. Dėl to įtampa buvo labai didelė, visi buvome pasiruošę užsisakyti prekes. Ir, be abejo, tos viltys sudužo“, – sakė ji.

Asmeninio archyvo nuotr./Eglė Saunorytė-Kinderienė
Asmeninio archyvo nuotr./Eglė Saunorytė-Kinderienė

Skolinasi iš giminių, ima greituosius kreditus

Tiesa, moteris 15min sakė Vyriausybės retoriką, kuomet vieną dieną kalbama apie galimybę atverti veiklą, kitą jos atsisakoma, vertinanti realiai. Ji tikina suprantanti, kad tai nėra lengvas sprendimas, kurį galima padaryti „lengva ranka“.

Nepaisant to, E.Saunorytė-Kinderienė tikino, jog grožio paslaugų industrijoje dirbantys žmonės jaučiasi kaip „tarp kūjo ir priekalo“.

„Jaučiame didelį spaudimą iš paslaugų vartotojų, žmonės yra pilni vilties, jie lygiai taip pat yra išvargę, nori paslaugų, jie pyksta, jie nerimauja, yra visiška frustracija. Mes paslaugų teikti negalime. Toks uždaras užburtas ratas. Praeitą karantiną registravome ir nukėlinėjome, bet dabar visų interesantų prašau sulaukti sprendimo, kad galėtume pradėti daryti registracijas“, – kalbėjo ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Grožio salonų darbas karantino metu
Luko Balandžio / 15min nuotr./Grožio salonų darbas karantino metu

Pasak E.Saunorytės-Kinderienės, grožio salonai tiek gruodį, tiek sausį neteko galimybės užsidirbti, tačiau atsiskaityti su komunalininkais, mokėti mokesčius už nuomą bei įmokas bankui vis tiek reikia.

„Mes skęstam. Skolinamės lėšų iš artimos aplinkos, šeimos nariai išlaiko. Kiekvienas turi savo schemą, bet visi tie dirbantys žmonės, kurie save išlaikė, dabar yra našta artimiesiems, draugams. Kiti net kreipiasi ir ima greituosius kreditus. Kol kas nebankrutuojame, bet lendame į skolas“, – aiškino plaukų stilistė.

Visi grožio salono darbuotojai dirba pagal individualią veiklą, todėl gauna 257 eurų išmoką.

Siūlo uždaryti parduotuves

Manikiūro meistrė Irina 15min taip pat blogai įvertino Vyriausybės sprendimą. Tiek ji, tiek jos kolegos jau tikėjosi, kad juos išleis valdžia į darbus, tačiau teko nusivilti.

„Lauksim, tik nežinau ko. Jei dienos metu kokioje „Maximoje“ tiek žmonių, kiek mes per mėnesį neaptarnaujame, tai nežinau, ką jie čia nori pasiekti. Reikia uždaryti prekybos centrus“, – įsitikinusi ji.

Irinos teigimu, srautai salone yra žymiai mažesni nei parduotuvėse. Tuo labiau, kad vienam žmogui tenka viena valanda.

„Parduotuvėje girdėjau kalbant vieną senjorę, kuri sakė, kad parduotuvė jai yra pramoga. Sveiki žmonės sėdi namie, o senjorai laksto po parduotuves“, – atkreipė dėmesį ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Grožio salonų darbas karantino metu
Luko Balandžio / 15min nuotr./Grožio salonų darbas karantino metu

Sutinka dar palaukti

Tiesa, ne visi nusiteikę skeptiškai. Pavyzdžiui, Vilniuje veikiančiame salone pedikiūro ir manikiūro meistrė 15min sakė teigiamai vertinanti Vyriausybės sprendimą.

„Gal taip ir teisinga, dar sutikčiau ir palaukti. Taip, esame ant ribos, bet o ką daryti? Gali būti, kad pradės visi dirbti ir vėl šoktels, vėl viską uždarinės, vėl susirgimų padaugės. Manau, kad dar reikėtų palaukti, kol bus 100 atvejų, Jau tiek pralaukėme, dar pakentėsime“, – tikino ji.

Meistrė pripažino, jog pragyventi yra sunku, ypač gaunant nedidelę išmoką. Tačiau ji mano, jog sveikata yra svarbiau.

„Per pirmą karantiną buvo baisiau, dabar antras... Aišku, noriu, kad greičiau atsidarytų, bet o ką daryti?“ – kalbėjo ji

Tiesa, jei Vyriausybė leistų, moteris pasiruošusi kad ir rytoj pradėti veiklą.

„Visos priemonės yra, kaip buvo ir iki to laiko“, – sakė meistrė.

123RF.com nuotr./Grožio salonas
123RF.com nuotr./Grožio salonas

Piktinasi išmoka ir sprendimu

Dar prieš Vyriausybės posėdį, grožio paslaugų tiekėjai išplatino pranešimą žiniasklaidai. Jame rašoma, kad jie jaučiasi pamiršti ir pažeminti, mat, sustojus darbams, gaunamos išmokos neužtenka salono nuomai susimokėti ir tenka gyventi iš santaupų.

Itališkos plaukų priežiūros linijos „Davines Lithuania“ vadovas Gytautas Čilinskas ir „Davines“ ambasadorė Lietuvoje Kristina Šemiotienė kartu su Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija ėmėsi iniciatyvos „Kirpkime tylą“. Ja siekiama garsiai kalbėti apie šios srities verslų patiriamus nuostolius pandemijos laikotarpiu.

„Dabar yra antrasis karantinas, tačiau niekas negali užtikrinti, jog nebus ir trečiojo ar net ketvirtojo. Viruso suvaldyti per dieną nepavyks niekam, tačiau grožio salonuose užsikrėtimo rizika yra minimali, ypač kuomet turime visas galimybes užtikrinti saugumo reikalavimų laikymąsi“, – pranešime cituojama plaukų stilistė K.Šemiotienė.

Teigiama, kad 2020 metų duomenimis, Lietuvoje grožio srityje dirbo beveik 11 tūkst. specialistų, kurie už verslo liudijimų įsigijimus valstybei kasmet sumoka virš 1 milijono eurų.

„Tačiau karantinui sustabdžius šių specialistų veiklą, iš valstybės jie sulaukia tik minimalios išmokos, skiriamos visiems individualiai dirbantiems žmonėms“, – piktinamasis pranešime.

„Žmonės, dirbantys pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas, gauna 257 eurų išmoką, iš kurios reikia ne tik išgyventi, bet ir susimokėti mokesčius bei nuomą. Kyla begalinis pyktis, ypač matant žmonių pilnus prekybos centrus, biurus, o mums, net ir saugiomis sąlygomis, dirbti neleidžiama. Vyriausybė, skirdama tokias pašalpas, skatina šešėlinį verslą arba tiesiog varo savo šalies piliečius į skurdą“, – piktinosi K.Šemiotienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs