Sagaredžio rajono ūkininkas iš trijų tūkst. kv. m ploto vynuogyno šiemet priskynė penkias tonas vynuogių. Toną pasiliko sau – namuose gamins vyną, o keturias – parduos.
„Už kilogramą gausiu vieną larį, už tris tonas – tris tūkst. larių. Jeigu suskaičiuotume, kiek tam reikia įdėti darbo, tai nedaug“, – teigia ūkininkas Malchazas Lukašvilis.
Vasara Gruzijos lietumi nelepino, dėl to vynuogių derlius šiek tiek mažesnis, palyginus su pernai. Tačiau vienos nedidelės vyno daryklos vyndariai per daug nesiskundžia – perdirbs apie du tūkst. tonų žaliųjų ir raudonųjų vynuogių, iš vienos tonos pagamins – 650–700 litrų vyno.
Vasara Gruzijos lietumi nelepino, dėl to vynuogių derlius šiek tiek mažesnis, palyginus su pernai
„Prieš dvejus metus žmonės nežinojo, kur dėti vynuoges, o jos greitai genda. Dabar galioja laisvosios prekybos sutartis su Rusija, vežame ten. Jeigu vėl uždraus, nežinau, kur dėsime vynuoges. Patys tiek vyno neišgeriame“, – tvirtina „Sameba“ bendrovės vyr.technologas Zosimas Maridašvilis.
Nekeista, kad vietos rinkoje vynas ne itin paklausus, nes, pasak vyndario, bene kiekvieno gruzino namuose vynas brandinamas unikaliu būdu – molio ąsočiuose.
Lietuvos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pernai importas iš Gruzijos į Lietuvą viršijo 10 mln. eurų. Daugiausiai lietuviai mėgsta gruzinų mineralinį vandenį, riešutus ir vyną.
