Banknotų ir monetų atsisakymas sparčiau vyksta didžiuosiuose miestuose, jų labiau nelinkę nešiotis jauni žmonės, atskleidė „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.
„Urbo“ banko inicijuotos apklausos duomenimis, visiškai grynųjų „kišenėje“ paprastai neturi vos 6 proc. šalies gyventojų, dar 3 proc. negalėjo atsakyti į užduotą klausimą, kiek grynųjų stengiasi turėti su savimi. Tuo tarpu apie 90 proc. galėtų ne tik palikti arbatpinigių, bet ir atsiskaityti už didesnius ar mažesnius pirkinius.
„Finansinio skaidrumo klausimu Lietuva pažengė toli į priekį, mažindama grynųjų pinigų apimtis atsiskaitant ir ribodama dideles jų sumas. Vis dėlto, devyni iš dešimties šalies gyventojų vis dar stengiasi turėti grynųjų. Pradedant mažomis sumomis iki 10 eurų, baigiant 100 eurų ir daugiau. Tai ir įprotis, ir infrastruktūros klausimas, nes jei didmiesčiuose yra vietų, kur jau priimamos tik mokėjimo kortelės, tai vargu, ar tokių rastume nuvykę atokiau“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Tokią įžvalgą patvirtina ir apklausos duomenys, rodantys, kad sąlyginai daugiausiai žmonių, kurie nesinešioja grynųjų, yra didmiesčių gyventojai ir pati jauniausia 18-25 metų amžiaus apklausos dalyvių grupė, atitinkamai 8 proc. ir 13 proc.
Populiariausia suma – iki 50 eurų
„Spinter tyrimai“ šalies gyventojų klausė, kiek grynųjų pinigų įprastai stengiatės turėti su savimi. Daugiausiai, arba 31 proc. atsakė, kad iki 50 eurų. Antra pagal populiarumą turima suma buvo iki 100 eurų, ją įvardijo 24 proc. apklaustųjų. Dar 18 proc. pažymėjo, jog stengiasi nešiotis iki 20 eurų.
„Visi šie žmonės kartu sudaro 73 proc. gyventojų ir jie su savimi paprastai turi tegu ir ne pačias didžiausias, bet ir ne pačias mažiausias grynųjų pinigų sumas. Jos leistų įsigyti maisto produktų ar kitų prekių, pavalgyti ne namuose, atsiskaityti už paslaugą. Vargu, ar tai visada reiškia „juodus“ atsiskaitymus, kuomet nuo valstybės stengiamasi sąmoningai nuslėpti mokesčius, greičiau tai yra signalas prekybininkams ir paslaugų teikėjams, kad jei klientai turėtų ir kitą galimybę, nebūtinai mokėtų grynaisiais“, – teigia pašnekovas.
Dideles, 100 eurų viršijančias grynųjų sumas stengiasi turėti 9 proc. apklaustųjų, o pačias mažiausias – iki 10 eurų – 8 proc. apklausos dalyvių.
Jei keleto eurų turėjimą piniginėje būtų galima paaiškinti noru turėti smulkiųjų arbatpinigiams ar nenumatytiems poreikiams nepažįstamose vietose, regionuose, tai didelių sumų nešiojimąsi iš dalies paaiškina gilesni apklausos pjūviai. Net 11 proc. taip besielgiančių yra tarp kaimo vietovių gyventojų, kur grynųjų pinigų naudojimas yra įsišaknijęs stipriausiai, o galimybių mokėti kortele – mažiausiai.
Kas toliau?
J.Ivaška pastebi, kad artėjant vasarai Lietuvoje bus keliaujama daugiau, tad skirtingi įpročiai atsiskaitant gali sukurti daugiau situacijų, kuomet klientas susimokėti negali, nes, tarkim, su savimi neturi grynųjų.
„Vykstantiems į regionus, mažus miestelius, kaimo vietoves ar atokesnius atskirus turistinius objektus siūlau gerai apgalvoti, ar ten turėsite galimybių atsiskaityti kortele taip, kaip esate įpratę. Besilankančius mūsų didmiesčiuose taip pat kviesčiau būti atidesniais, nes labai realu, kad kavinėje už kavos puodelį čia galėsite sumokėti tik kortele ir niekaip kitaip“, – atkreipia dėmesį „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Pasak jo, būtų idealu, jei dauguma Lietuvos prekybos ir paslaugų vietų savo klientams suteiktų galimybę rinktis. Juo labiau, kad finansų sektorius siūlo ne vieną sprendimą, kaip atsiskaitymus būtų galima perkelti į virtualią erdvę.
„Spinter tyrimai“ kovo 18-28 dienomis apklausė 1009 respondentus, kurių amžius buvo 18-75 metai.
