Pasak ministerijos, norima didinti žmonių sąmoningumą ir skatinti juos taupiau bei atsakingiau naudoti energiją kasdieniniame gyvenime ir darbe.
„Skirtingose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad iki 10 proc. sumažinti energijos naudojimą, kartu ir išlaidas už energiją, galima vien tik pakeitus kai kuriuos įprastus žmogaus gyvenimo įpročius, pavyzdžiui, vietoj lifto naudotis laiptais, išjungti kompiuterius baigus darbą, užsikaisti virdulyje tik tiek puodelių vandens, kiek bus suvartota tuo metu“, – BNS pranešė ministerija.
Gruodį ministerija pasirašė dvi beveik dvejų metų trukmės sutartis: 217,4 tūkst. eurų vertės – su reklamos agentūra „DDB Vilnius“ ir beveik 119,2 tūkst. eurų vertės – su „Headline Agency“. Projektas finansuojamas ES investicijų fondų lėšomis, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale.
„DDB Vilnius“, atsakinga už kampanijos pirmosios dalies „Prisijunk ir išjunk“ įgyvendinimą, informavo, kad taupyti skatins įvairaus amžiaus asmenis.
„Taupyti energijos išteklius stengsimės patraukti visus nuo pačių mažiausių, kuriems planuojame sukurti edukacinius animacinius filmukus, spalvinimo knygelę, moksleivius skatinsime pačius tapti atsakingus ir prisidėti prie energijos taupymo ne tik namuose, bet ir mokslo įstaigoje. Moksleiviams organizuosime net kelis žaidimus ir konkursus“, – BNS nurodė agentūra.
Pasak jos, suaugusiuosius numatyta pasiekti dviem reklamos kampanijomis.
„Headline Agency“ įgyvendins kitą – į verslą orientuotą kampanijos dalį „Sumanūs tausoja“.
„Skatinsime verslo įmones taupiau ir atsakingiau naudoti energijos išteklius savo veikloje ir pristatysime sėkmės istorijas. Pastatus valdančias ir administruojančias įmones skatinsime diegti energiją taupančius sprendimus prižiūrimuose pastatuose“, – BNS aiškino agentūra.
Anot ministerijos, verslo įmonėms skirtos sėkmės istorijos bus pritaikytos skirtingiems formatams –straipsnių, video, radijo – ir transliuojamos įvairiais šios tikslinės auditorijos naudojamais kanalais.
Energetikos ministerijos teigimu, komunikacijos kampanijos pabaigoje bus atliekama reprezentatyvi apklausa, kuri parodys, ar energijos vartojimo elgsena ir įpročiai keičiasi.
Planuojant kampaniją, remtasi 2014 metų „Eurobarometro“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tyrimais, kurie parodė, jog tik 35 proc. Lietuvos gyventojų bei 32,4 proc. įmonių linkę sumažinti energijos vartojimą ir koreguoti savo elgseną dėl aplinkos apsaugos.
Pagal energijos suvartojimo intensyvumą, kuris parodo, kiek energijos sąnaudų tenka konkrečiam kiekiui prekių ir paslaugų šalyje sukurti, Lietuva yra tarp tų ES šalių, kuriose energetinis efektyvumas yra palyginti žemas, nors pastarųjų metų statistika ir rodo teigiamas tendencijas.
