Daugumos gyventojų nuomone, tinkamą senatvės pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau kiek daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) jų nesitiki, kad išgyvenimui senatvėje pakaks „Sodros“ mokamos pensijos.
Išlaiko artimuosius
Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų remia pensinio amžiaus sulaukusius artimuosius. Daugiausia tai – kaimo vietovių gyventojai, remiantys pensininkus maistu ir pan.
Dažniausiai remiami tie pensininkai, kurių šeimos pajamos vienam nariui sudaro 601–800 Lt. Dauguma gyventojų pensinio amžiaus artimųjų rėmimui skiria iki 300 Lt per mėnesį, tačiau šios pagalbos užtenka tik nedaugeliui.
„Mūsų pensininkai yra gal kiek išlepinti, optimistinis skaičius, kad net 39 proc. užtenka artimųjų paramos“, – sakė LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Apie 40 proc. pensininkų ir jų artimųjų sutaria, kad parama oriai senatvei užtikrinti turėtų būti didesnė nei 300 Lt per mėnesį.
Tačiau iš apklausos duomenų nėra aišku, kiek uždirba pensininkus remiantys artimieji.
Gyventojai, šiuo metu padedantys pensininkams išgyventi, patys teigia, kad nenori būti remiami senatvėje.
Patys netaupo
Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių gyventojų pritaria minčiai, kad pasirūpinti oria senatve yra paties žmogaus pareiga. Daugiausia tą suvokia jaunesnio amžiaus gyventojai su aukštesnėmis pajamomis. Visgi požiūris, kad pensija turi pasirūpinti valstybė, dominuoja visose amžiaus grupėse.
Jaunesnio amžiaus šalies gyventojai, nenorintys būti artimųjų išlaikytiniais senatvėje, A.Bakšinsko teigimu, senatvei turėtų pradėti kaupti nedelsdami.
„Jeigu gyventojui iki pensijos 30 metų ir jis norėtų gauti 300 papildomų litų prie pensijos, tai kas mėnesį pensijos kaupimui turėtų skirti apie 120 Lt“, – kalbėjo A.Bakšinskas.
Nedaugelis žino (vos 14 proc.), kad senatvės pensija sudarys vos 40 proc. dabartinio atlyginimo, todėl ir nesuskumba rengtis senatvei.
Reprezentatyvios apklausos metu apklausta 1000 šalies pilnamečių gyventojų.
