„Šalies gyventojai tiksliai įvardija vieną iš pagrindinių grėsmių savo būsimai pensijai. Jei šiandien vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka apie 3,5 dirbančiojo, tai šio šimtmečio viduryje, kai pensinio amžiaus sulauks dabartinė trisdešimtmečių karta, šis santykis sumažės iki 1,7 dirbančiojo. Dėl to valstybės galimybės mokėti buvusį pajamų lygį atitinkančias pensijas bus itin ribotos ir tą daugelis šalies gyventojų šiuo metu aiškiai suvokia“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.
Remiantis apklausos duomenimis, šiuo metu tuo, kad mažėjantis gyventojų skaičius turės didelės ar labai didelės įtakos jų būsimai pensijai, įsitikinę maždaug 9 iš 10 šalies gyventojų.
Antroje vietoje pagal įtaką būsimai pensijai 80 proc. respondentų įvardijo planuojamas pensijų sistemos reformas.
Dar 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad didelės įtakos jų būsimai pensijai galėtų turėti sukrėtimai finansų rinkose.
Neįvertina savo sprendimų įtakos
Atlikta reprezentatyvi apklausa išryškino tendenciją, kad žmonės linkę kur kas labiau nuogąstauti dėl išorinių aplinkybių įtakos jų būsimai pensijai negu dėl savo pačių veiksmų. Pavyzdžiui, maždaug kas antras šalies gyventojas (47 proc.) teigė manantis, kad visų gaunamų mėnesio pajamų išleidimas ir netaupymas turės tik vidutinės arba mažos įtakos jo būsimai pensijai.
Beje, pensijų fondų dalyviai taip pat nėra linkę susieti savo investicinių sprendimų ir jų svarbos būsimai pensijai. Remiantis apklausos duomenimis, 30 proc. kaupiančiųjų II ar III pensijų pakopose mano, kad nežinojimas, kaip tinkamai valdyti investicinę riziką, gali turėti didelės įtakos jų pensijai.
Nesidomėjimą savo pensijų rezultatais, kaip svarbų veiksnį būsimai pensijai, įvardijo 18 proc. apklaustųjų.
„Tokie pokyčiai, kaip pensijų sistemos reformos ar finansų krizės, iš tiesų gali turėti įtakos kiekvienam iš mūsų. Tačiau ne mažiau didesnės reikšmės finansiniam saugumui dažniausiai turi mūsų pačių elgsena ir priimami sprendimai. Apklausos rezultatai patvirtina, kad žmonės neįvertina savo priimamų sprendimų svarbos. Kai kalbame apie papildomą kaupimą pensijai, tinkamas rizikos valdymas ir reguliarus domėjimasis rezultatais yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie ilgainiui gali padėti sukaupti didesnę lėšų sumą senatvei“, – teigia T.Gudaitis.
Prieš pensiją bijo svyravimų finansų rinkose
Apklausoje respondentai taip pat išsakė savo vertinimus, kas galėtų gelti didžiausią grėsmę jų būsimai pensijai iki jos likus 10 metų. Didžiosios dalies (80 proc.) šalies gyventojų vertinimu, tai būtų staigūs nuosmukiai finansų rinkose, 75 proc. nurodo pastebimai sumažėjusias darbo pajamas, 73 proc. – naują pensijų sistemos reformą.
„Dėl finansų rinkų nuosmukių labiausiai turėtų nuogąstauti tie gyventojai, kurie kaupdami II ar III pakopoje nesidomi savo investicijomis ir, greičiausiai, kaupia jiems netinkamos rizikos fonde. Tačiau, jeigu pensijų fondų dalyvis kaupia lėšas gyvenimo ciklo pensijų fonduose, tuomet rizika palaipsniui pradedama mažinti, kai dalyviams iki pensinio amžiaus lieka 10–15 metų. Todėl net tuo atveju, jei dalyvis nesidomi savo fondo rezultatais ir nepriima jokių sprendimų mažinti savo investicijų rizikos laipsnį, kartu su juo „senstantis“ fondas sumažina tikimybę, kad dėl sukrėtimų finansų rinkose jis patirs didelių nuostolių prieš išeidamas į pensiją“, – aiškina ekspertas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2018 m. vasario mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, jos metu internetu apklausti 1005 18–65 m. amžiaus respondentai.
