„Kalbant apie būsto paskolas, čia mes matome viršijimą prieškrizinės situacijos. Augimas buvo 6,4 proc. Buvo išduota maždaug 400 mln. eurų būsto paskolų“, – pirmadienį sakė V.Vasiliauskas. Jo teigimu, per paskutinius tris mėnesius skolinimasis paspartėjo – išduota daugiau nei trečdalis paskolų sumos.
V.Vasiliausko teigimu, vienas pagrindinių faktorių, auginusių būsto paskolų rinką, yra gera šalies ekonomikos situacija. Tai reiškia, kad pernai didėjo žmonių pajamos, taigi daugiau gyventojų pradėjo galvoti apie nuosavą būstą.
„Ne paskutinę vietą užima žemų palūkanų aplinka, kuri vis dar vyrauja“, – pridūrė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
55 proc. paskolų tenka Vilniui, toliau rikiuojasi Kaunas ir Klaipėda.
„Būsto paskolų rinka yra Vilnius ir likusi Lietuva“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Kalbant apie sandorių skaičių, 41 proc. visų būstų yra finansuojama paskolomis, o 59 proc. – nuosavomis lėšomis. Tačiau situacija apsiverčia, kalbant apie būsto verčių skaičių. Lietuvos banko duomenimis, 68 proc. naujų įsigijimų pagal vertas yra finansuojama būsto paskolomis, ir tik likusi dalis (32 proc.) – nuosavomis lėšomis.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas pasidžiaugė, kad paskolas ima vis brandesnio amžiaus žmonės.
V.Vasiliauskas taip pat pastebėjo, kad paskolų kokybė gerėja.
„Turime apie 3,8 proc. neveiksnių paskolų. Pagrindinė žinutė – neveiksnių paskolų kokybė gerėja.
Neveiksnių paskolų atotrūkis tarp didžiųjų ir mažųjų bankų mažėja. Natūralu, kad didžiųjų bankų paskolų portfelis yra geresnis, nes mažieji bankai eina į rizikingesnį sektorių. Bet mažesniuosiuose bankuose paskolų kokybė taip pat gerėja“, – sakė V.Vasiliauskas.
„Temperatūra yra padidėjusi“
V.Vasiliauskas pripažino, kad nekilnojamojo turto rinka kaista, tačiau nerimo tai jam nekelia.
„Temperatūra būsto paskolų rinkoje yra padidėjusi, bet negalima jos lyginti su situacija, kurią mes turėjome prieš krizę. Tai yra du skirtingi vaizdai. Mes situaciją stebime, esant reikalui, naudosimės instrumentais, kuriuos mes turime“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Kiek dar truks skolinimosi būstui vajus? Jo teigimu, artimiausiu metu skolintis sąlygos ir toliau bus palankios.
„Euro zonoje žemų palūkanų aplinka išsilaikys žemai dar kurį laiką. Europos centrinis bankas tęsia turto įsigijimo programą. Todėl sakyčiau, kad vidutiniu laikotarpiu kokių dvejų metų tikrai negalime tikėtis kažkokių drastiškų pokyčių palūkanų rinkoje. Tai išsilaikys dar kurį laiką.
Taip pat prognozuojame nuosaikią ekonomikos plėtrą, tai ir toliau lems pozityvias būsto paskolų augimo tendencijas“, – sakė V.Vasiliauskas.
Augo bankų pelnas
Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną, rašoma Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.
Bankų klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė per 2016 m. išaugo 10,6 proc. – iki 18,1 mlrd. Eur. Gyventojams suteiktų paskolų vertė padidėjo 6,9 proc. – iki beveik 8,1 mlrd. Eur.
Įmonių paskolų vertė per metus padidėjo 11,3 proc. ir sudarė beveik 8,6 mlrd. Eur. Tokiam dviženkliam augimui įtaką darė kelios didelės paskolos.
Sparčiai didėjęs skolinimas augino bankų turtą, kuris per metus šoktelėjo beveik 10 proc. – iki 25,8 mlrd. Eur.
Padidėjęs skolinimo mastas, mažėjusios palūkanų išlaidos, didino grynąsias bankų palūkanų pajamas, o šios labiausiai prisidėjo prie pelno augimo. Neaudituotais duomenimis, bankai ir užsienio bankų filialai 2016 m. uždirbo 252,2 mln. Eur pelno – 36,9 mln. Eur (17,1 proc.) daugiau nei 2015 m. Pelningai veikė 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė 3 rinkos dalyviai.
Bankų sistemos kapitalo būklė 2016 m. buvo stabili. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,4 proc.
