„Tokius rezultatus siejame su gerėjančia gyventojų ekonomine padėtimi. Nors praėjusiais metais buvo stebimas didžiausias nekilnojamojo turto (NT) kainų šuolis per daugiau negu dešimtmetį, vidutinis darbo užmokestis didėjo dešimtadaliu, tad naujų būsto kredito sutarčių skaičius ir toliau didėja. Žmonių polinkis skolintis didėja ir dėl teigiamų lūkesčių ir padėties darbo rinkoje – gyventojai nesibaimina ilgam laikui likti be darbo ir pajamų, nes geri specialistai dabar graibstomi“, – pažymi Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
SEB duomenimis, banko skolintomis lėšomis butus ir namus daugiausiai pirko sostinės ir jos apylinkių gyventojai – 55 proc. pirkėjų gyvena Vilniaus apskrityje. Kiek daugiau negu penktadalis (21 proc.) būstų įsigyti Kauno apskrityje gyvenančių pirkėjų, 8 proc. – Klaipėdos apskrities gyventojų. E.Dovbyšienė pažymi, kad žmones įsigyti nuosavus būstus galėjo pastūmėti ir išaugusios nuomos kainos didmiesčiuose.
Būsto kainų rinkos tendencijas rodo ir tai, kad pernai pastebimai išaugo didesnes pajamas gaunančių žmonių noras skolintis būstui, nors ir toliau 1–1,5 tūkst. eurų į rankas atlyginimus gaunantys gyventojai tebesudaro didžiausią paskolų gavėjų dalį (23,7 proc.).
Pasak E.Dovbyšienės, tam įtakos turėjo ne tik būstų kainos, bet ir dėl pandemijos atsiradę gyvenimo pokyčiai. Daugiau laiko praleidžiant namuose išaugo poreikis dabartinį būstą keisti į erdvesnį, modernesnį.
„Galiausiai išaugęs didesnes pajamas – daugiau negu 3,5 tūkst. eurų – gaunančių žmonių susidomėjimas būsto kreditu liudija ir tai, kad nekilnojamas turtas tebelaikomas patikima investicija išaugusios infliacijos metu. Per pandemiją sukauptas santaupas žmonės noriai investuoja į didelės vertės būstą, saugodami lėšas nuo nuvertėjimo ir turėdami lūkestį, kad tokio turto kainos ir toliau kils“, – teigia SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Daugiau negu pusė SEB banko klientų lėšų būstui įsigyti skolinosi būdami 26–35 metų (52 proc.). Pasak E.Dovbyšienės, ši tendencija nekinta jau daug metų. Dažniausiai tai būna pirmas nuosavas būstas, kuris perkamas gana stabiliai įsitvirtinus darbo rinkoje ir sukaupus lėšų pradinei būsto paskolos įmokai.
„Tiesa, verta pažymėti, kad 2021 metais šias būsto paskolas gavusių žmonių skaičius šiek tiek sumažėjo – kaip ir jaunų asmenų iki 25 metų. Tą iš dalies galėjo lemti sparčiai augančios būstų kainos ir kartu su jomis atitinkamai didėjanti pradinė įmoka. Vos į darbo rinką įžengusiems jauniems žmonėms gali prireikti daugiau laiko sukaupti reikiamų lėšų“, – teigia E.Dovbyšienė.
Daugiau negu ketvirtadalio naujų kredito gavėjų mėnesinė įmoka buvo 200–300 eurų. Palyginti su 2020 metais, vidutinis būsto paskolos terminas pernai šiek tiek sutrumpėjo iki 23,5 metų. E.Dovbyšienės teigimu, gyventojų norą skolintis trumpesniam laikui taip pat galima sieti su gera jų finansine padėtimi ir teigiamais lūkesčiais dėl ateities.
