„Didžioji dalis šalies gyventojų yra paėmę nekilnojamojo turto (NT) paskolas. Jeigu turimas NT objektas, būstas, dėl karo veiksmų būtų sunaikintas arba apgadintas, paskolos mokėtojas vis tiek turėtų išsimokėti paskolą.
Šiandien draudimo kompanijos Lietuvoje nesiūlo NT ir paskolų draudimo nuo rizikos, susijusios su karo veiksmais, nes šie traktuojami kaip nenugalimos jėgos aplinkybė“, – paaiškina parlamentarė.
Anot R.Budbergytės, LB, „kaip viešąjį interesą ginanti ir draudimo kompanijų veiklą prižiūrinti institucija“, turėtų ieškoti sprendimų, kad Lietuvos žmonės turėtų galimybę apsidrausti nuo rizikos, susijusios su karo veiksmais.
„Kitose šalyse, pavyzdžiui, Izraelyje, būsto sunaikinimo atveju valstybė kompensuoja nukentėjusiojo finansinius įsipareigojimus. Jeigu Lietuva rinktųsi panašų principą, būtina numatyti tinkamą mechanizmą.
Žmonių finansinis saugumas karo atveju yra svarbus ir pilietinio pasipriešinimo atžvilgiu. Siekiant apdairiai pasirengti „dienai X“, svarbu užtikrinti, kad karo atveju Lietuvos piliečiai būtų finansiškai apsaugoti“, – pabrėžia Seimo narė socialdemokratė R.Budbergytė.
