Latviai ir estai didesnį dėmesį skiria finansinei pagalvei sukaupti, o estai dar turi ir poreikį nustatyti asmeninio biudžeto tikslus ir jų laikytis.
Valdyti asmeninį biudžetą Lietuvoje aktualiau moterims (21 proc.). Joms svarbu ir sutaupyti lėšų didesniems pirkiniams (35 proc.), o finansinės pagalvės kaupimu labiau rūpinasi trisdešimtmečiai ir keturiasdešimtmečiai vyrai (32 proc.). Jie taip pat dažniau domisi galimybėmis pradėti investuoti (15 proc.).
Svarbiausi Baltijos šalių gyventojų finansiniai poreikiai panašūs – paprastai valdyti savo kasdienius finansus. Tai populiariausias finansinis prioritetas. Kiti pagrindiniai gyventojų finansiniai poreikiai tarp kaimynų išsiskyrė. Kas antras estas mini poreikį sukaupti finansinę pagalvę. Šį tikslą rinkosi ir panaši Latvijos gyventojų dalis, o lietuviams šis prioritetas nebuvo toks svarbus. Estai taip pat labiau akcentavo asmeninio biudžeto tikslų nusistatymo ir valdymo svarbą.
„Estijos ekonomika išgyvena giliausią tarp kaimyninių šalių nuosmukį, tad suprantama, kad šios šalies gyventojai didesnį dėmesį šiuo metu skiria finansiniam saugumui užtikrinti, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Lietuviai mažiau dėmesio kreipia į finansinę pagalvę, vidutiniškai rūpinasi asmeninio biudžeto valdymu ir, palyginti su kaimynais, menkai kreipia dėmesį į pensijos kaupimą. Kita vertus, pagal norą pradėti investuoti jau pasivijome estus – šį prioritetą rinkosi 12 proc. apklaustųjų“.
Vis dėlto investicijas, kaip svarbų finansinį poreikį, dažniau rinkosi lietuviai vyrai (15 proc.), o ne moterys (10 proc.).
Jaunimas ruošiasi imti būsto paskolą ir nori investuoti
Skirtingose amžiaus grupėse išsiskiria jaunimas iki 29 metų. Jam būdingas poreikis sukaupti didesniems pirkiniams ar pradinei būsto paskolos įmokai ir išmokti valdyti savo asmeninį biudžetą. Investicijomis jauni žmonės Lietuvoje taip pat domisi dažniau.
40 proc. jaunų žmonių Lietuvoje norėtų sutaupyti pakankamai pinigų didesniam pirkiniui, kas trečias – nusistatyti biudžeto tikslus ir jų laikytis, dar 26 proc. – sukaupti finansinę pagalvę. Latvijos ir Estijos jaunimo prioritetai yra panašūs, tik mūsų kaimynai gerokai didesnį dėmesį skiria finansinei pagalvei sukaupti. Šį prioritetą kaip svarbiausią rinkosi 48 proc. jaunų latvių, 58 proc. estų ir tik 26 proc. lietuvių.
„Sukaupti finansinei pagalvei turėtų būti vienas pirmųjų ir svarbiausių finansinių poreikių. Jaunam žmogui rekomenduojama turėti bent vieno–trijų mėnesių finansinę atsargą, ir kaupti ją derėtų vos pradėjus savarankišką finansinį gyvenimą“, – akcentuoja E. Dovbyšienė.
Pagrindinis prioritetas tarp Baltijos šalių jaunimo buvo tas pats – noras paprastai valdyti savo kasdienius finansus – pervesti pinigus, apmokėti sąskaitas, naudotis mobiliąja programėle. Šis pasirinkimas tarp visų kitų poreikių yra ypač būdingas Lietuvoje.
Estijos jaunimo finansinis raštingumas geresnis: be jau minėto finansinės pagalvės klausimo, savo biudžeto valdymą kaip vieną svarbiausių finansinių poreikių nurodo 42 proc. jaunimo Estijoje, palyginti su trečdaliu Lietuvoje ar Latvijoje.
Jaunieji estai taip pat išsiskiria pagal tikslą sutaupyti verslo pradžiai (11 proc.) ir norą investuoti (18 proc.). Lietuvoje tik 4 proc. jaunų žmonių minėjo, kad nori sukaupti lėšų verslo pradžiai. Investavimo srityje mūsų ir Latvijos jaunimo poreikiai taip pat mažesni – šį atsakymą rinkosi po 15 proc. apklaustųjų iki 29 metų abiejose šalyse.
„Didesnis ekonominis optimizmas Lietuvoje jaučiamas ir tarp jaunimo – jauni žmonės mažiau rūpinasi finansine pagalve, tačiau labiau dėmesį kreipia į pradinę įmoką būstui įsigyti. Noras įsigyti savo būstą Lietuvoje yra ypač didelis tarp jaunimo, – sako E. Dovbyšienė. – Neramina tai, kad jaunieji lietuviai rodo menką susidomėjimą kaupti kapitalą verslo pradžiai.
Matome, kad šis klausimas tampa svarbus tik žmonėms, jau atšventusiems savo keturiasdešimtmetį. Tad turėtume labiau šviesti jaunus žmones apie tai, kaip kuriamas verslas, kuo anksčiau padėti atskleisti verslo galimybes, jo pridėtinę vertę ekonomikai, skatinti tvarų augimą, kad kartu užtikrintume šalies gerovę“.
Baltijos šalių gyventojų finansinių prioritetų tyrimą šių metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta po 1 tūkst. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
