Šios apklausos duomenimis, 47 proc. gyventojų mano, jog atsakomybė už pensijos sulaukusių asmenų gerovę pirmiausia tenka valstybei, bet tam taip pat aktyviai turi ruoštis ir pats žmogus. Dar 15 proc. apklausos dalyvių teigė, jog idealiu atveju gerovę užtikrinti turėtų tik valstybė. Vis dėlto nemaža dalis – 30 proc. – respondentų atsakė, jog už tai atsakingas kiekvienas asmeniškai, iš dalies prisidedant valstybei, o 5 proc. buvo už visišką asmeninę atsakomybę.
„Ilgalaikės demografinės tendencijos būsimiems pensininkams nėra palankios. Jau šiais metais pensinio amžiaus ribą pasieks daugiau žmonių nei jų ateis į darbo rinką, o per artimiausius dešimtmečius šios žirklės dar labiau padidės.
Tai reiškia, kad vienam pensininkui teks vis mažesnis dirbančiųjų skaičius. Tad tikėtis, kad mokesčių mokėtojų lėšomis mokamos pensijos sparčiai augs, nebūtų racionalu – savo gerove senatvėje pirmiausia tikslinga pasirūpinti patiems“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.
Atsakymą, kad už pensinio amžiaus žmogaus gerovę labiau atsakinga valstybė, dažniausiai rinkosi vidutines pajamas gaunantys respondentai. Kad už gerovę apskritai atsakinga tik valstybė, daugiausia manė tie, kurių namų ūkio nariui tenkančios mėnesio pajamos yra mažesnės nei 400 eurų, bei žemesnio išsilavinimo apklausos dalyviai.
Pasak T.Gudaičio, kaupimo pensijai įpročiai iš tiesų priklauso tiek nuo gyventojų pajamų, tiek nuo jų finansinio raštingumo.
„Vis dėlto klysta manantys, kad mažiau uždirbantiems asmenims kaupti papildomai neapsimoka. Apskaičiuota, kad jie, palyginti su gaunančiais didesnes pajamas, kaip tik sulaukia daugiau naudos dėl didesnio valstybės įnašo. Vienas pavyzdžių rodo, kad per du dešimtmečius vos pusę vidutinio atlyginimo uždirbantis žmogus gali papildomai sukaupti net 8,7 tūkst. eurų, nors jo paties įnašas nesiektų nė 2 tūkst. eurų”, – aiškina T.Gudaitis.
Už didesnę asmeninę atsakomybę rūpinantis savo gerove pensijoje daugiausia pasisakė moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.
Apklausos metu bent už dalinę asmeninę atsakomybę gyventojų taip pat buvo pasiteirauta, kokius kaupimo pensijai būdus jie renkasi. Beveik pusė jų (48 proc.) tvirtino kaupiantys pensijų fonduose. Dažniausiai tokį kaupimo būdą renkasi moterys (51,2 proc.) bei aukštesnes pajamas uždirbantys gyventojai (52,4 proc.).
Pinigus savarankiškai taupantys pensijai pripažino 41 proc. respondentų, iš jų dažniau taip elgiasi vyresni (tarp 56 m. ir vyresnių – 62,7 proc.) bei didmiesčių gyventojai (44,9 proc.).
Dalis apklausos dalyvių nurodė investuojantys ir savarankiškai: į materialųjį turtą investicijas nukreipia 15 proc., o į vertybinius popierius – 14 proc. respondentų.
Tuo tarpu net 22 proc. respondentų nurodė nesiruošiantys senatvei. Tokį atsakymą kiek dažniau pasirinko vyrai (26,6 proc.), jaunesni (tarp 18-25 m. – net 26,4 proc.), žemesnio išsilavinimo (25,7 proc.) bei mažiausias pajamas gaunantys (38,6 proc.) apklausos dalyviai.
„Ruoštis būsimai pensijai patartina kuo anksčiau: kuo ilgiau tai daroma, tuo solidesnės sumos gali būti sukauptos. Šiuo metu pensijų pakeitimo norma Lietuvoje sudaro tik iki pusės ankstesnio atlyginimo, o siekiamybė yra bent 70 proc. Tačiau tuo turi rūpintis pats žmogus, nesvarbu, ar jis yra vos tik pradėjęs darbo karjerą, ar gaunantis nedidelį atlyginimą”, – pabrėžia LIPFA vadovas T.Gudaitis.
„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų spalio 18-29 d., joje dalyvavo 1016 respondentų, kurių amžius siekė nuo 18 iki 75 metų.
