Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė pasakoja, kad dar 2016 metais Registrų centrui perėmus Gyventojų registro tvarkymą, buvo pradėta rengti šio registro modernizavimo projektą, kuriuo siekta integruoti teikiamas paslaugas ir sukurti naujas, pažangias elektronines. Tai aktualu ir gyventojams, ir verslui, ir įvairioms institucijoms.
Modernizuotis paslaugas – pats laikas
„Nepamirškime, kad Gyventojų registras pradėjo veikti 1992 m. pavasarį, taigi dabar puikus metas jį kaip įmanoma geriau panaudoti ne tik tikslių duomenų kaupimui, bet ir naujų paslaugų kūrimui bei vystymui. Šiandien dar ne visos Gyventojų registro paslaugos yra pakankamai pažangios ir kompleksinės, taip pat nepakankamai išnaudojamos registrų ir informacinių sistemų sąveikos galimybės“, – apie poreikį modernizuoti paslaugas kalba K. Petrošienė.
Šiandien duomenys apie Lietuvoje gyvenančius Lietuvos piliečius ir užsieniečius, gyvenančius Lietuvoje ar susituokusius su Lietuvos piliečiais, yra nuolat atnaujinami ir keičiami. Žmonės atvyksta ar išvyksta, keičia gyvenamąją vietą, gimsta ar miršta, tuokiasi ar skiriasi, keičia pavardę ar tikslina įvairius asmens duomenis, užsisako ar keičia asmens dokumentus.
Visa tai yra įrašoma Gyventojų registre ir saugoma. Tačiau dar ir dabar neretai žmogus, norėdamas gauti konkrečią paslaugą, turi nuvykti į įstaigą, pateikti įvairias kitose įstaigose gautas pažymas, po to vėl, gavęs pažymą ar sprendimą, jį pateikti trečioje įstaigoje.
„Šiandien techninės galimybės jau leidžia visas šias paslaugas teikti elektroniniu būdu, naudojantis internetu. Tačiau tam būtina užtikrinti registrų ir informacinių sistemų sąveiką visos valstybės, kartais net tarpvalstybiniais lygmenimis. Būtent todėl ir vykdomas šis projektas – „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, – sako K. Petrošienė.
Jos teigimu, labai svarbu, kad šiuolaikinis vartotojas gautų patogias, interaktyvias ir kompleksiškas paslaugas. Tai ir bus daroma. „Šio projekto tikslas yra sukurti ir vystyti pažangias ir patogias naudotojams elektronines paslaugas, tokias, kaip „Keičiu gyvenamąją vietą“, arba modernizuoti pagrindines elektronines paslaugas, aktualias tam tikrais gyvenimo atvejais, pavyzdžiui, „Gimė vaikas“ arba „Tuokiuosi“.
Minėtą projektą numatoma įgyvendinti iki 2020 metų, jam skirta 3,25 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Greitesnės ir pigesnės paslaugos
„Naujos elektroninės paslaugos padės žmonėms taupyti savo laiką, o skirtingoms institucijoms – suteiks daugiau galimybių greičiau ir efektyviau padėti gyventojams spręsti įvairiais gyvenimo atvejais kylančius klausimus, sumažinti arba visai atsisakyti „popierių“ nešiojimo iš vienos institucijos į kitą. Vis dažniau ir paprasčiau bus galima gauti elektroniniu parašu pasirašytus elektroninius dokumentus, kuriuos paprasta saugoti ir, esant poreikiui, pateikti institucijoms“, – apie būsimas permainas kalba K. Petrošienė.
Informacija ne tik kaupiama, kuriamos sąsajos ja dalintis, bet ir užtikrinamas įvairių ribojimų laikymąsis, kurį numato įstatymai.
Ji aiškina, kad modernizavus Gyventojų registrą, žmonės galės gauti kelių institucijų paslaugas vienoje vietoje, o besinaudojantys kokia nors paslauga bus informuojami apie poreikį atlikti tam tikrus veiksmus, kurie yra su ja susiję, arba tie veiksmai net galės būti atliekami be atskiro gyventojo prašymo. „Pavyzdžiui, užregistravus vaiko gimimą iš karto galės būti deklaruojama jo gyvenamoji vieta, išduodamas jo gimimą liudijantis išrašas keliomis kalbomis, – žada K. Petrošienė. – Visos paslaugos ateityje bus patogesnės, pasiekiamos įvairesniais elektroniniais kanalais, paslaugos gavėjo duomenys bus surenkami automatizuotai, o sistema, surinkusi informaciją apie konkrečią asmens situaciją, pasiūlys reikalingą paslaugą.“
Tai reiškia, kad žmonės galės naudotis Gyventojų registro paslaugomis bet kuriuo paros metu iš bet kurios pasaulio vietos, svarbu bus tik turėti prieigą prie interneto. Prie sistemos bus galima jungtis naudojantis skirtingais įrenginiais – kompiuteriais, planšetėmis, išmaniaisiais telefonais.
K. Petrošienė sako, kad reikalų tvarkymas užims mažiau laiko ne tik todėl, kad nebereikės laukti pažymų iš skirtingų institucijų: „popierinius dokumentus bus galima gauti per kurjerį“.
Pasak jos, projekto naudą pajus ir juridiniai asmenys: „Pavyzdžiui, įmonės galės tvirtinti joms nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvenamąją vietą deklaruojančius asmenis, o juridiniai asmenys, kurie valdo informacines sistemas, galės pasinaudoti elektronine paslauga, kuri teiks duomenis apie mirusius asmenis.“ K. Petrošienė žada, kad bus sukurtos reikalingos Gyventojų registro integracijos su keliais registrais arba informacinėmis sistemomis, kad apsikeitimas duomenimis būtų kuo greitesnis, tikslesnis ir patogesnis. Bus atnaujintos ir duomenų teikimo sąsajos tūkstančiams tiek verslo, tiek valstybinio sektoriaus Gyventojų registro duomenų gavėjų.
Nors vartotojų laukia daug paprastesnių paslaugų, projekto vykdytojai susiduria ir su įvairiais iššūkiais. „Įgyvendindami projektą profesionalai dirba su sudėtinga ir daugiasluoksne duomenų struktūra, didžiuliu duomenų kiekiu. Tenka suderinti labai skirtingus poreikius. Gyventojų registro duomenys teikiami tik pagal griežtas taisykles tam tikriems tikslams įgyvendinti. Pavyzdžiui, vienam gavėjui pagal jo vykdomas funkcijas galima pateikti informaciją apie asmens gyvenamąją vietą ir sutuoktinį, o kitam – tik apie asmens gyvenamąją vietą, o štai bet kokia informacija apie sutuoktinį gali būti perteklinė ir todėl neteikiama“, – aiškina K. Petrošienė.
Atliekamas darbas nėra paprastas – juk reikia ne tik kaupti informaciją, sukurti įvairias sąsajas ja dalintis, bet ir užtikrinti įvairių ribojimų laikymąsi, kad visa informacija būtų saugi ir teikiama tik tiems ir tais atvejais, kaip numato mūsų šalies įstatymai.
