Didžiausią dalį gyventojų skolų sudaro būsto paskolos – jų rugsėjį buvo išduota už 6,91 milijardo eurų, tai 8,5 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos banko rugsėjo mėnesio duomenys.
Už būsto paskolas gyventojai moka vidutines 2,05 proc. metines palūkanas, tai daugiau nei prieš metus (1,96 proc.).
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas vertina, kad tokia paskolų apimtis šiuo metu nerodo jokios grėsmės.
„Po 10 metų su turimais įsipareigojimais pagaliau atėjome į tą patį tašką. Tačiau paskolų portfelis nėra toks grėsmingas, koks jis buvo 2007 m. Per 10 metų žmonių pajamos labai pasikeitė, jų paskolų ir pajamų santykis žymiai kokybiškesnis. Per 10 metų visuomenė tikrai tapo turtingesnė – turto ir paskolų santykis yra pagerėjęs“, – sako M.Dubnikovas.
Jis aiškina, kad dėl augančių kainų gyventojai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pradėjo drąsiau vartoti.
„Rekordinis paskolų portfelis yra vienas iš signalų, kad gyventojai jaučiasi gerokai saugesni, nei buvo anksčiau, ir jų vartojimas tik didėja. Galima tikėtis, kad vartojimas augs ir toliau“, – sako M.Dubnikovas.
Iš viso vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka po 3080 eurų paskolų ir po 4020 eurų indėlių.
Tačiau vartojimo paskolų išdavimas per metus beveik neaugo – iš viso vartojimo paskolų yra išduota už 718 milijoną eurų, per metus šių paskolų kiekis padidėjo mažiau nei procentu. Vidutinės vartojimo paskolų palūkanos šiuo metu siekia 11,14 proc. (prieš metus buvo 12,18 proc.).
Paskolos kitiems tikslams per metus išaugo 10,6 proc. ir rugsėjį sudarė 1,15 milijardo eurų. Tokių paskolų palūkanos per metus padidėjo net 1,18 proc. punkto, nuo 3,36 proc. iki 4,54 proc.
Rekordiniai indėliai: trūksta fantazijos, kur laikyti pinigus
Gyventojų bankuose laikomi indėliai viršija išduotas paskolas – rugsėjį gyventojai turėjo pasidėję 11,55 milijardo eurų indėlių, tai 813 milijonų eurų, arba 7,57 proc. daugiau nei prieš metus. Tiesa, kone du trečdalius visų indėlių sudarė vienadieniai indėliai – pinigai einamosiose sąskaitose.
Gyventojai už visus indėlius tegauna 0,28 procentų palūkanas – per metus nuo viso portfelio tai sudarytų 32,4 milijono eurų.
M.Dubnikovas patikina, kad lietuviai dar niekada nebuvo tokie turtingi.
„Dar niekada lietuviai neturėjo tiek pinigų, kiek jų turi dabar. Tai yra pasekmė to, kad darbo apimtys padidėjusios, nepaisant emigracijos. Šiuo metu visi, kas nori turėti darbą, iš esmės jį turi – kitais metais palįsime žemiau 7 proc. nedarbo žymės, o atsižvelgus į šešėlį galima kalbėti apie pilną užimtumą“, – vertina ekonomistas.
Jis aiškina, kad lietuvių kišenes pripildė pasaulinių centrinių bankų politika – Europos centrinis bankas ir JAV centrinis bankas skatino ekonomiką išleisdami naujus pinigus.
„Tie spausdinti eurai ir doleriai apkeliavo visą pasaulį ir pasiekė Lietuvą taip pat. Rekordinė pinigų masė rodo pagerėjusę gerovę. Iš kitos pusės, tai, kad žmonės linkę pinigus laikyti grynu pavidalu, o ne juos investuoti rodo, kad gyvename gerai, bet dar neišnaudojame visų galimybių“, – sako M.Dubnikovas.
Anot jo, gyventojams trūksta finansinio išprusimo. Kuomet indėlių palūkanos nulinės – niekas indėlių nededa ilgam, tačiau kitų investavimo formų gyventojai taip pat nesidairo.
„Nors lietuviai turi daugiausia pinigų, kiek tik kada yra turėję, vaizduotės, ką su jais daryti, irgi nėra“, – sakė M.Dubnikovas.
Iš viso vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka po 3080 eurų paskolų ir po 4020 eurų indėlių.
SEB bankas: skolinasi tvariai
SEB banko šių metų trijų ketvirčių būsto paskolų portfelio duomenys rodo, kad dažniausiai būstui skolinasi 30–35 metų gyventojai, o penkeriais metais vyresni ima didžiausias būsto paskolas.
„Trisdešimtmečiai skolinasi aktyviau, nes tokio amžiaus asmenys įprastai jau būna įsitvirtinę darbo rinkoje ir pradeda kurti šeimas bei susilaukia vaikų“, – sako SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.
Anot jo, gyventojai skolinasi tvariai.
Paskolų vidutinės vertės augimui įtakos turėjo gerėjanti gyventojų finansinė padėtis ir nuoseklus šalies ekonomikos vystymasis. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, vidutinis darbo užmokestis šalyje padidėjo 9 procentais. Didėjusi būsto paskolos vidutinė vertė gyventojų pajamų augimo rodiklių neviršijo. Tai yra dar vienas stabilumo požymis: žmonės skolinasi neviršydami savo galimybių“, – sako V.Žagūnis.
Būsto paskolos gavėjų mokamos periodinės įmokos dalis ir šių, ir praėjusių metų tris ketvirčius išliko panaši – 29 proc. gaunamų mėnesio pajamų. SEB banko duomenimis, vidutiniškas būsto paskolų laikotarpis buvo 23 metai, vidutinė vertė – 54 tūkstančiai eurų.
