Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad kritikoje susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atžvilgiu įžvelgiąs „diskriminacijos tautiniu pagrindu foną”. Tai jis pareiškė interviu Delfi.
15min gauti oficialūs Kelių direkcijos skaičiavimai dėl šių metų vietinės reikšmės kelių finansavimo rodo, kad dauguma savivaldybių gali skųstis diskriminacija tautiniu pagrindu – joms finansavimas vietinės reikšmės keliams mažėja net iki 40 procentų.
Susisiekimo ministerija sausio 2 dieną įregistravo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą.
Sudarė niūrią prognozę
Sutapimas, bet labiausiai finansavimas nukirptas ten, kur lietuviai sudaro didžiausią gyventojų dalį.
Tai rodo Valstybinės automobilių kelių direkcijos atlikta vietinės reikšmės kelių finansavimo prognozė 2020 metams.
Ši prognozė sudaryta pagal formulę, kuri naudojama skirstant lėšas savivaldybėms. Į šią formulę įtraukiamas nuolatinių gyventojų skaičius bei vietinės reikšmės kelių ilgis.
15min žiniomis, galutiniai finansavimo skaičiai jau neturėtų keistis.
Primename, kad finansavimas žvyrkelių asfaltavimui Lietuvoje mažėja 142 mln. eurų – šios lėšos praėjusių metų pabaigoje skirtos „vaiko pinigams“ ir kitoms reikmėms. Tiesa, valdantieji šią sumą traktavo kaip nepanaudotas lėšas, tačiau Kelių direkcijos duomenimis, pernai nepanaudota tik vos per 30 mln. eurų.
Gaus trečdaliu mažiau lėšų
Šią savaitę savivaldybių merai turėtų mušti pavojaus varpus.
Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė žvyrkelių asfaltavimui gaus 41 proc. mažiau nei pernai, o tai yra 1,3 mln. eurų. Zarasų rajono savivaldybei finansavimas nurėžtas trečdaliu – 348 tūkstančiais eurų, panašiai pinigų – trečdalio – neteks ir Palangos savivaldybė.
Šiaulių savivaldybei irgi mažėja finansavimas 26 proc.
Marijampolės rajono savivaldybės vadovai irgi turėtų būti nepatenkinti – kelių finansavimas menksta 26 procentais arba beveik puse milijono eurų.
Panaši situacija ir Žemaitijoje – Telšių regione nuo žvyrkelių nukirpta 27–28 proc. Dzūkams irgi nepasisekė – Varėnos rajono keliams finansavimas mažėja 28 proc., Lazdijų – 29 proc.
Apskritai, daugumai savivaldybių finansavimas smunka beveik 30 procentų.
„Galime įsivaizduoti, kokias pasekmes ir nepasitenkinimą pajus gyventojai dėl tokio drastiško lėšų sumažinimo. Bus prasčiau prižiūrimi keliai ir gatvės, nenutiesti nauji keliai, nukentės ir eismo saugumas,“ - teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Dviem rajonams – išimtis
Kitokia situacija yra su rajonais, kuriuose gyvena tautinės mažumos. Vilniaus rajono savivaldybei finansavimas ne smunka, o auga, tiesa, nežymiai – 9 tūkstančiais eurų.
Trakų rajono vietinės reikšmės keliams finansavimas irgi auga nežymiai – tik 2 tūkstančiais eurų, tačiau šios savivaldybės yra vienintelės Lietuvoje, kurioms finansavimas auga.
Taip nusprendė Susisiekimo ministerija. Primename, kad Trakuose gyvenantis ministras Jaroslavas Narkevičius yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys, kaip ir Vilniaus rajono merė Marija Rekst.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šią savaitę turėtų pateikti pirmąsias išvadas dėl ministro veiklos. J.Narkevičius ir premjeras Saulius Skvernelis praėjusių metų rudenį įklimpo į skandalą, kai paaiškėjo, kad Susisiekimo ministerija papildomai skyrė 300 tūkst. eurų Vilniaus rajono savivaldybei, kuri už šiuos pinigus išasfaltavo dalį gatvės, kurioje gyvena premjeras. J.Narkevičius ir S.Skvernelis gynėsi, kad tai buvo padaryta be jų žinios. VTEK taip pat aiškinasi šios gatvės asfaltavimo aplinkybes.
Atšaukė susitikimą
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius antradienį turėjo susitikti su ministru.
Tačiau Susisiekimo ministrui J.Narkevičiui antradienį netikėtai atšaukus planuotą susitikimą su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, šis apgailestauja, kad situacija dėl savivaldybėms šiems metams numatytų lėšų kelių priežiūrai išlieka kritiška.
Priežastys, kodėl atsirado išimtys
Beje, tautinių mažumų apgyvendintame Šalčininkų rajone finansavimas žvyrkelių asfaltavimui mažėja tik 12,3 procentų, panašiais tiek ir Širvintų bei Švenčionių rajonuose. Visagino savivaldybei mažėjimas irgi neatsilieps taip skausmingai – 14 proc.
Oficiali statistika rodo, kad Vilniaus regionui finansavimas šiais metais mažėja kukliausiai. Palyginimui, Kauno regionui lėšos mažėja 25 proc., Klaipėdos – 26 proc., Šiaulių – 25 proc., Telšių – 28 proc.
Kodėl taip nutiko, kad Vilniaus ir Trakų rajonai tapo išskirtiniai? Tam yra kelios priežastys. Pagal Vyriausybės 2016 m. sausio 6 dienos nutarimą abu rajonai patenka į sąrašą sostinės regiono savivaldybių, kuriems finansavimas automatiškai išauga 2 procentais.
Dar 2 procentais garantuotas padidėjimas dėl to, kad abu rajonai patenka į savivaldybių, gaunančių papildomas lėšas vietinės reikšmės keliams.
Be to, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės papildomą finansavimą gauna už tai, kad jose gyvena tautinės mažumos – tai numato dar vienas Vyriausybės nutarimas.
Ministerija: mes už tai neatsakingi
Pati Susisiekimo ministerija sako, kad ji nėra atsakinga už lėšų paskirstymą.
„Susisiekimo ministerija nėra atsakinga už KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos) skaičiuojamų lėšų paskirstymą, tą atliks Lietuvos automobilių kelių direkcija, kai bus patvirtinta KPPP sąmata. Kol kas lėšų paskirstymas konkretiems rajonams nėra žinomas“, – teigiama Susisiekimo ministerijos komentare.
15min primena, kad Kelių direkcija yra tiesiogiai pavaldi Susisiekimo ministerijai.
Trečiadienį Vyriausybės pasitarime taip pat bus svarstoma kelių priežiūros finansavimas 2020 metais.