Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais gyvybės draudimo įmokas deklaravo 274 tūkst. gyventojų — 87 proc. visų besinaudojančiųjų gyvybės draudimo paslaugomis. Pernai gyvybę apsidraudusiems ir pajamas deklaravusiems gyventojams buvo gražinta daugiau nei 39,1 mln. Eur sumokėto GPM.
Gyventojų aktyvumas naudojantis valstybės skatinimu auga kiekvienais metais. VMI duomenimis, 2019 m. gyvybės draudimo įmokas deklaravo 232 tūkst. gyventojų, arba 77 proc. visų gyventojų, besinaudojančių gyvybės draudimo paslaugomis, o 2018 metais — 217 tūkst. gyventojų, arba 75 proc. visų gyventojų, besinaudojančių gyvybės draudimo paslaugomis.
Atsiliekame nuo kaimynų
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) pastebi, kad Lietuvos gyventojai vis aktyviau imasi patys rūpintis finansine ateitimi ir finansine pagalve nelaimės atveju — ir tai yra geras ženklas. Vis dėlto gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje dar kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, kur ši paslauga turi senas tradicijas ir stabilias veiklos sąlygas.
Gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje buvo mažiausia net tarp artimiausių kaimynių — 2019 metais ji sudarė 0,6 proc.
Naujausiais viešai skelbtais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje buvo mažiausia net tarp artimiausių kaimynių — 2019 metais ji sudarė 0,6 proc. (Latvijoje 0,7 proc., Estijoje ir Lenkijoje — 0,9 proc.). Tuo pat metu Vokietijoje gyvybės draudimo svarba buvo 2,0 proc., Norvegijoje 3,1 proc., Švedijoje 6,9 proc., Danijoje 7,9 proc., o Liuksemburge — net 34 proc.
Jei ne gyvybės draudimo skatinimas taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, atsilikimas nuo Vakarų šalių būtų dar didesnis.
Mažesnė našta biudžetui
„Šia lengvata siekiama skatinti gyventojus draustis gyvybę, užsitikrinant finansinį rezervą šeimai nelaimės atveju, o kartu taupyti savo ateičiai, ypač laikotarpiui išėjus į pensiją. Įgyvendindama pensijų reformas, valstybė muša pavojaus varpais — seniai nebe paslaptis, kad prognozuojama valstybės mokamos pensijos dalis nuo buvusių pajamų tik mažės, ir papildomai nekaupiantys gyventojai, išėję į pensiją, gali patirtį šoką“, — pažymi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Pasak jo, praėjusių metų pabaigoje LGDĮA užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa atskleidė, kad tik 13 proc. lietuvių tikisi, kad „Sodra“ bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins deramas pajamas pensiniame amžiuje bei orią senatvę. Vis dėlto net ir kuklūs lūkesčiai dėl pensijos gali stipriai prasilenkti su valstybės galimybėmis.
„Valstybės paskatos gyventojams patiems rūpintis savo finansine ateitimi itin svarbios. Kuo daugiau Lietuvoje bus finansiniu saugumu bei ateitimi savarankiškai besirūpinančių žmonių, tuo mažesnė socialinė našta teks valstybės biudžetui“, — sako A.Bakšinskas.
Ilgalaikio taupymo priemonė
LGDĮA prezidento teigimu, gyvybės draudimo įmonių duomenys rodo, kad gyventojai renkasi gyvybės draudimą kaip ilgalaikio taupymo priemonę. Šiuo metu pasirenkamas ne trumpesnis nei 20 metų kaupimo pensijai per gyvybės draudimo sutartis laikotarpis, išskyrus atvejus kai sutartį sudarančiam asmeniui iki pensinio amžiau likęs trumpesnis terminas.
Lietuvos banko duomenimis, visų gyvybės draudimo įmokų suma praėjusiais metais sudarė 290,7 mln. Eur (2019 metais — 270,4 mln. Eur).
Pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, GPM lengvata taikoma ir įmokoms į pensijų fondus, papildomoms kaupiamosioms pensijų įmokoms bei gyvybės draudimo įmokoms. Jų suma negali viršyti 1 500 Eur per mokestinį laikotarpį, o bendra atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 proc. asmens apmokestinamųjų pajamų. Galima susigrąžinti 20 proc. už draudimo įmokas sumokėto pajamų mokesčio, bet ne daugiau kaip 300 eurų per metus.
Norint pasinaudoti valstybės skatinimu ir susigrąžinti dalį sumokėto GPM, būtina užpildyti ir pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Mokesčių lengvatos, kuriomis siekiama skatinti gyventojus per gyvybės draudimą pasirūpinti savo finansiniu saugumu, taikomos ne tik Lietuvoje – įvairiose užsienio šalyse tai vertinama kaip efektyvi priemonė užtikrinant finansiškai saugų europiečių gyvenimą.
