Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos iniciatyva vykdytos gyventojų apklausos išvados rodo, kad ekonomikos sunkmetis privertė Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo ir savo šeimos saugia finansine ateitimi.
Atlikus gyvybės draudimo įmonių naujų klientų apklausą paaiškėjo, kad būtent šis motyvas beveik 90 proc. tyrimo dalyvių paskatino pasirašyti gyvybės draudimo sutartis. Draudimo įmonių atstovai teigia, kad užklupus sunkmečiui gyvybės draudimas daugeliui tapo ta kišene, iš kurios galima pasisemti anksčiau investuotų pinigų, todėl pasitikėjimas draudimo kompanijomis nėra dingęs. Pastarųjų mėnesių rezultatai rodo – gyventojai vėl atsigręžia į gyvybės draudimą.
Deguonies kaukė – eksportas
Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinės direktorės Astos Ungulaitienės nuomone, ekonomikos pragiedruliai leidžia šiuos metus prognozuoti drąsiau. „Aviva Lietuva“ prognozuoja, kad šalies ekonomiką traukiantis eksporto arkliukas sužadins ir didesnį vidaus vartojimą.
„Pagrindiniu ekonomikos atsigavimo požymiu įvardijamas atsigaunantis šalies eksportas, tikimasi, jog šiemet jis augs maždaug 17 procentų. Teigiamas veiksnys, kad daugiausia eksportuojama į kaimynines ir Europos Sąjungos šalis, kurių ekonomikoms prognozuojamas teigiamas proveržis. Teigiamai veikia ne tik eksporto geografinė sklaida, bet ir gana diversifikuota eksporto struktūra. Atsigaunantis eksportas skatina ekonominę veiklą šalyje, didėja vidaus paklausa. Apie ekonominės veiklos gyvybingumą liudija augantis "Sodros" įmokų surinkimas, stabilios PVM įplaukos į biudžetą“, – teigia „Aviva Lietuva“ finansų direktorius Arūnas Rumskas. Jo manymu, pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomikos atsitiesimą lems didėjantis eksportas, o nuo trečio ketvirčio – pradėsiantis atsigauti vidaus vartojimas.
Linkę kaupti juodai dienai
A.Ungulaitienės teigimu, šie veiksniai turi teigiamos įtakos Lietuvos gyvybės draudimo rinkos augimui. „Ši rinka yra labai jautri pasaulio finansų rinkų svyravimams, kurie šiuo metu yra palankūs ir teigiami. Dar vienas gyvybės draudimo rinkos raidos veiksnys – vartotojų elgesys. Žmonių įpročiai keičiasi teigiama linkme – mažėja polinkis išlaidauti ir didėja sprendimų kaupti “juodai dienai" būtinumas. Aišku, gyvybės draudimo rinkai neigiamos įtakos dar ilgai turės aukštas nedarbo lygis, lėtai didėjantys atlyginimai ir šeimos ūkio pajamas slegiantys mokesčiai už komunalines paslaugas“, – teigia A.Ungulaitienė.
Pasak jos, kai ekonomika kyla, gyvybės draudimo paklausa stipriai šauna į viršų, kai ekonomika krenta – gyvybės draudimas nukenčia dar stipriau. „2009-aisiais “Aviva Lietuva„ prognozuoja 11 proc. BVP kritimą, o gyvybės draudimo – beveik 30 proc. kritimą. 2008-aisiais jis buvo kritęs beveik 60 procentų. Šiemet žadame 8 proc. ekonomikos augimą, po dvejų sudėtingų metų tikimės 36 proc. didėsiant naujai pasirašytas gyvybės draudimo įmokų sumas ir rinkos grįžimą į 2008 metų lygį“, – sako ji.
„Pernai gyvybės draudimo rinka augo kiekvieną ketvirtį. Tai rodo iš visų pasirašytų gyvybės draudimo sutarčių gaunamos įmokos. Palyginti su 2009 metais, šiemet prognozuojame 14 proc. visų pasirašytų įmokų augimą“, – dėsto „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė. Bendrovė 2009 metais pasirašė 3 proc. mažiau gyvybės draudimo įmokų nei užpernai, tačiau paskutinis metų mėnuo buvo rekordinis – surinkta per 12 mln. litų. A.Ungulaitienė įsitikinusi, kad jos vadovaujama kompanija šiemet augs 21 procentu.
Stabilumas suteikia pasitikėjimo
Draudimo priežiūros komisijos (DPK) narė Irmina Judickaitė LŽ patvirtino, kad situacija gyvybės draudimo rinkoje išlieka stabili. „Galima pasidžiaugti, kad turimi praėjusiųjų metų duomenys nerodo gilėjančio kritimo. Per vienuolika 2009 metų mėnesių įmokų buvo pasirašyta 11 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu užpernai. Gyvybės draudimo sutarčių sumažėjo kiek daugiau nei 30 proc. ir pasikeitė siūlomų gyvybės draudimo produktų tendencijos. Palyginti su 2008 metų pabaiga, investicinio gyvybės draudimo sudaromų sutarčių skaičius mažėja, o draudimo išgyvenimo atvejų, kurį mieliau renkasi mažiau rizikuoti linkę draudėjai, sutarčių sudaroma daugiau nei prieš metus. Tai yra patikrinta taisyklė – kai rinkos krenta, žmonės iš rizikingų produktų persiorientuoja į tradicinius produktus“, – sako I.Judickaitė.
DPK narės pastebėjimu, iki krizės kiekvieną paskutinį metų ketvirtį visuomet būdavo sudaroma daugiau gyvybės draudimo sutarčių ir, regis, ši tendencija 2009 metų pabaigoje vėl išryškėjo.
Pasak I.Judickaitės, tikėtina, kad atsigaunančios akcijų rinkos vėl turėtų paskatinti investicinio gyvybės draudimo sutarčių padidėjimą, nes gyvybės draudimas prieš metus labiausiai ir nukentėjo nuo to, kad buvo nutraukiamos investicinio gyvybės draudimo sutartys. „Pagal naujai sudaromų sutarčių struktūrą, pastaruoju metu 48 proc. sudaro investicinio draudimo sutartys, o likę 52 proc. tenka tradiciniams gyvybės draudimo produktams, t. y. draudimui mirties ir išgyvenimo atveju“, – sako ji.
DPK turimais duomenimis, iš viso per vienuolika 2009 metų mėnesių išmokėta 211,6 mln. litų, tai 15,2 proc. mažiau nei analogišku laikotarpiu pernai.
Situacijai finansų rinkose stabilizavusis, mažėja investicinio gyvybės draudimo mokamų išperkamųjų sumų dėl sutarčių nutraukimo ir daugėja draudimo išgyvenimo atveju išmokų, mokamų pasibaigus draudimo sutarties terminui.
