Per 2012 m. tris ketvirčius iš viso pasirašyta 378,2 mln. litų gyvybės draudimo įmokų. Iš jų 343,2 mln. litų sudaro periodinės gyvybės draudimo įmokos.
„Periodinės gyvybės draudimo įmokos mūsų šalyje, kad ir pamažu, bet auga, o tai rodo, jog nuosekliai taupyti gyventojai renkasi vis sąmoningiau ir apsisprendę skiria šiam tikslui vis daugiau lėšų. Visgi daugelis mūsų šalies gyventojų neturi pakankamai atliekamų pinigų, kuriuos galėtų kryptingai skirti draudimui. Tą patvirtino ir neseniai LGDĮA užsakymu atliktos apklausos rezultatai, kurie parodė, kad kas antras lietuvis teigia neturintis iš ko kaupti gyvybės draudimui. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nemaža dalis žmonių vis dar vengia rinktis gyvybės draudimą vien dėl to, kad nevisiškai teisingai supranta jo teikiamą naudą ir pernelyg pesimistiškai vertina savo galimybes sutaupyti“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.
Per tris šių metų ketvirčius augo ir rizikiniam gyvybės draudimui (be kaupimo) skirtos sumos. Pasirašyta 2,4 mln. litų arba 16,4 proc. daugiau įmokų nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Pastaraisiais metais vidutinė pasirenkama gyvybės rizikos draudimo suma, tiek sudarant kaupiamąsias, tiek rizikines sutartis, buvo gana stabili – apie 35-37 tūkst. litų. Tačiau vyravo sutartys, kuriose ši suma neviršijo 20 tūkst. litų.
„Pastebime, kad šiemet gyventojai daug atsakingiau apgalvoja, kokią sumą reikėtų skirti renkantis gyvybės rizikų draudimą. Ir nors sumos vis dar nėra pakankamos, gyventojams tampa svarbu užtikrinti finansinį artimųjų saugumą netekus šeimos maitintojo ar turint finansinių įsipareigojimų“, – teigia A. Bakšinskas.
Anot jo, prieš draudžiantis patartina atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių dalykų. Visų pirma, jeigu vieno iš šeimos narių netekties atveju šeima nori gauti maksimalią finansinę apsaugą, reikėtų drausti tą asmenį, kuris turi didžiausias pajamas. Antra – gerai apsvarstyti, kokią sumą pasirinkti, kad nutikus nelaimei draudimo išmoka garantuotų finansinį saugumą ir kiek įmanoma mažiau nukentėtų šeimos gerovė.
Per devynis šių metų mėnesius gyventojams išmokėta 226,8 mln. litų, t. y. 5,8 mln. litų daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Šiemet baigiasi gyvybės draudimo sutarčių, sudarytų prieš dešimtmetį, terminas, kai valstybė itin aktyviai skatino gyventojus taupyti ir investuoti bei pasinaudoti šios srities lengvatomis.
„Tiesa, kad kaupimas yra naudingiausias ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau ne visi žmonės žino, kad, praėjus tam tikram laikui, gyvybės draudimo sutartis gali atnaujinti pagal savo poreikius. Natūralu, kad, tarkime, per dešimt metų pakinta šeimos sudėtis, gyvenimo prioritetai, finansinės galimybės, be to, ir mokestinių lengvatų tvarka šalyje. Todėl skatiname gyventojus kreiptis į savo draudimo bendroves, pasikonsultuoti, ar jų įmokų dydis šiuo metu yra tinkamas, kokios papildomos apsaugos reikalingos, ir, radus tinkamiausią sprendimą, sutartį pratęsti ar pakeisti jos sąlygas“, – sakė A. Bakšinskas.
Iš viso per devynis šių metų mėnesius sudaryta 39,9 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, arba 6,2 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Nors gyvybės draudimo rinka nuo metų pradžios lėtėjo, tačiau per trečiąjį ketvirtį sudarytų gyvybės draudimo sutarčių skaičius, lyginant su pirmuoju ir antruoju ketvirčiais, taip pat su 2011 m. trečiu ketvirčiu, išaugo.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“.
