Trys Kauno medikai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektoriai, yra ir sėkmingi verslininkai – jų įmonės valstybei teikia paslaugas už milijonus eurų: organizuoja mokymus už ES lėšas, diegia IT sistemas greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotims, nors kai kurios stotys tuo metu naudojasi ir nemokama Bendrojo pagalbos centro (BPC) sistemine įranga.
Viešieji pirkimai – be jokios konkurencijos, o potencialūs konkurentai tiesiai rėžia, kad reikalaujamų specialistų nesugeba atrasti netgi Santariškių klinikose.
Institucijos patenkintos ir džiaugiasi gaunama kokybe, pirkimuose trūkumų taip pat neįžvelgia. Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijoje ketinama aptarti, ar viskas tikrai skaidru ir patikima.
Verslininkai patikina, kad teikia kokybiškas paslaugas ir nuostolis būtų – neišsaugotos gyvybės.
Dirba LSMU ir spėja verslauti
LSMU Medicinos fakulteto, Ekstremaliosios medicinos katedros profesorius Dinas Vaitkaitis, tos pačios katedros lektorius Paulius Dobožinskas, ir to paties fakulteto Skubiosios medicinos klinikos asistentas Nedas Jasinskas kartu kontroliuoja dvi bendroves: UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ (TSMA) ir UAB „Krizių tyrimo centras“ (KTC).
Jiems tenka po trečdalį akcijų, rodo Registrų centro duomenys.
Po to, kai sveikatos apsaugos ministru tapo Aurelijus Veryga, anksčiau pats darbavęsis LSMU, šioms bendrovėms ėmė šypsotis sėkmė viešuosiuose pirkimuose – pinigus jos laimi be konkurencijos.
TSMA informacinėmis sistemomis aprūpina greitosios medicinos pagalbos stotis (GMPS), kurios yra regionuose. Pvz., Kauno IT sistemų nuomos sutarties vertė – 3,69 mln. eurų, tai didžiausia pasirašyta sutartis. Palyginimui, tuo metu Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis nemokamai naudojasi Bendrojo pagalbos centro (BPC) teikiama sistema, o pats BPC ketina įgyti sistemą visai Lietuvai už panašią sumą. Tačiau Kaune sistema pažangiausia, giriasi Kauno GMPS vadovas.
Kita Kauno medikų bendrovė – KTC – teikia mokymus, organizuojamus už ES pinigus.
Papildyta 11.15 val.: Ši bendrovė netgi savo kontaktinį adresą nurodo LSMU patalpose, Eivenių g. 4, atskleidė 15min skaitytoja.
A.Veryga patvirtino kelis ES finansuojamus projektus, kuriais už ES paramos milijonus remiama greitoji pagalba: 1,5 milijono eurų KTC laimėjo pagal Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo mokymų konkursą, kurį organizavo Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras (SSKC), dar už pusantro milijono teikia mokymų Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui (SMLPC). Iš ES paramos naudotojų tereikalaujama, kad mokymuose sudalyvautų tam tikras specialistų skaičius.
Valanda mokymų – 596 eurai be PVM
Vieną asmenį per 6 valandas apmokyti „Pagalbos teikimo staigios mirties ištiktam žmogui“ valstybei kainuoja 260 eurų be PVM, tačiau grupės dydis – iki 12 žmonių. Tad už vienus 6 valandų mokymus KTC gauna iki 3120 eurų pajamų be PVM, arba 520 eurų per valandą.
Pagal pasirašytas šių mokymų sutartis ketinama apmokyti 6000 asmenų ir tam išleisti 1,888 mln. eurų su PVM.
„Norime pasitikslinti, ar pirkime nėra pateikti pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams. (…) Iš pateiktos informacijos matyti, kad perkami mokymai yra skirti ne specializuotam medicinos personalui. Gilinantis į kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams galima daryti išvadą, kad mokymai bus perkami iš konkretaus tiekėjo, kurio pagrindinė veikla yra specializuoti medikų mokymai. Klausimas: ar nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams nėra nepagrįstai per aukšti organizuojant perkamus mokymus ne medicininiam personalui?“ – tokias abejones išsakė vienas tiekėjas, įrašyta VPT paviešintoje sutartyje, tačiau SMLPC į tai neatsižvelgė.
Ir iš tiesų, KTC konkuravo tik su pačia savimi – niekas iš dalyvių konkurse pasiūlymų nepateikė.
Kiti mokymai už pusantro milijono eurų, kuriuos parūpina KTC – sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas „pagalbos teikimo staigios mirties vaikams atvejais“, bei „ikistacionarinės pagalbos teikimo traumos atvejais vaikams“. Kainos atitinkamai – 795 eurai už vieno asmens 16 valandų mokymus, ir 895 eurai už vieno asmens 24 valandų mokymus. Grupių dydis taip pat po 12 asmenų, tad valanda mokymų valstybei atsieina atitinkamai 596 Eur ir 448 Eur prieš mokesčius.
Ir akcininkai, ir lektoriai
Pirkimų sutartys atskleidžia, kad tie patys minėti asmenys, dirbantys LSMU, ne tik kontroliuoja privačias bendroves, bet ir tiesiogiai teikia mokymus kaip jų samdyti lektoriai. Pavyzdžiui, su SSKC pasirašyta sutartis sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimui, laimėtojos KTC akcininkas P.Dobožinskas nurodomas kaip projekto vadovas, atsakingas už mokymų vykdymą, o kitas akcininkas N.Jasinskas – vienas iš lektorių.
Kitose sutartyse, kurios pasirašytos su SMLPC, lektoriai apskritai uždengti.
„Eurointegracijos projektai“: Lietuvoje neradome specialistų, kurie atitiktų kvalifikaciją
SSKC viešajame „Kvalifikacijos tobulinimo mokymų paslaugų“ konkurse registravosi trys dalyviai, tačiau tik Kauno gydytojų valdoma bendrovė KTC pateikė 1,49 mln. eurų įkainotą pasiūlymą ir konkursą laimėjo.
15min pasiteiravo didelę patirtį turinčios projektų rengimo bendrovės „Eurointegracijos projektai“, kodėl ši nepateikė pasiūlymo, nors pagal dokumentus matyti, kad tam ruošėsi.
„Atsakant paprastai, labai aukšti reikalavimai. Ten surašyti tokie specialistai, kad mes, kai kreipėmės į Santariškes, į „Santaros klinikas“, mes nesugebėjome surinkti tokių specialistų. Akivaizdu, kad tokių specialistų Lietuvoje yra vienetai. Mums Lietuvoje specialistų surasti nepavyko, o norint surasti specialistų užsienyje reikia laiko, o dar kiekiai dideli“, – teigia „Eurointegracijos projektų“ atstovas.
Pirkimo techninėse sąlygose itin detaliai ir smulkiai surašyta, kokie specialistai tenkintų SSKC. Pagrindiniai lektoriai turi ne tik turėti aukštąjį medicinos išsilavinimą, bet ne mažesnę nei 5 metų pedagoginio ir klinikinio darbo patirtį, be to, turėti galiojančią vaikų ligų gydytojo, vaikų intensyviosios terapijos gydytojo, gydytojo vaikų pulmonologo, kardiologo, gydytojo anesteziologo–reanimatologo, chirurgo arba ortopedo-traumatologo licenciją, be to, turėti ne mažesnę kaip 3 metų dėstymo, įgyvendinant panašius arba lygiaverčius mokymus, patirtį.
Ir to dar nepakanka. Įvestas reikalavimas, kad dalis specialistų turėtų tarptautinį šiuolaikinės specializuotos reanimacinės pagalbos „Advanced Cardiac Life Support“ (ACLS) arba „Pediatric Advanced Life Support“ (PALS) instruktoriaus sertifikatą.
Ir šio sertifikato nepakanka – bent keturi specialistai turi turėti ir pažangaus gyvybės palaikymo kurso ACLS ar PALS, „arba analogiškus“ instruktoriaus sertifikatus.
Vienas ir tas pats specialistas turi turėti iš anksto apibrėžtą diplomų ir sertifikatų komplektą.
„Faktas, kad tokių specialistų Lietuvoje yra vienetai, ir jie čia tokie surašyti. Kas rašė tokias sąlygas, netikiu, kad nežinojo, nes sąlygos surašytos protingai. Nėra daug Lietuvoje tokių gydytojų vadybininkų, jie unikalūs, pagal aprašytą specifikaciją. Ar tai atsitiktinai, ar specialiai, aš to negaliu žinoti“, – apie vieną iš daugelio Kauno medikų bendrovių laimėtą konkursą kalbėjo „Eurointegracijos projektai“ atstovas.
A.Bilotaitė: kelia daug įtarimų
15min surinkta informacija pasidalijo su Seimo Antikorupcijos komisijos nare konservatore Agne Bilotaite ir paprašė vertinimo.
„Ši situacija kelia daug įtarimų ir dėl viešųjų pirkimų konkursų skaidrumo, ir dėl galimai neracionalaus ES lėšų panaudojimo. Taip pat įdomu, ar medikai, kurių įmonės nuolat laimi ministerijos skelbiamus konkursus, yra tinkamai deklaravę privačius interesus ir ar čia nėra pažeidimų. SAM turi išsklaidyti visus įtarimus. Savo vertinimą turi atlikti ir Viešųjų pirkimų tarnyba bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Šią situaciją aptarsime ir artimiausiame Seimo Antikorupcijos komisijos Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos srityje tirti posėdyje“, – pakomentavo A.Bilotaitė.
Tačiau 15min kalbintoms institucijoms jokių abejonių nekyla – nei Sveikatos apsaugos ministerijai, nei Viešųjų pirkimų tarnybai, nei ES paramos lėšas administruojančiai Europos socialinio fondo agentūrai (ESFA). O paslaugas nupirkusios įstaigos džiaugiasi kokybiškomis paslaugomis.
SAM už milijonus nupirko „apmokytų savanorių sąrašą“
SAM atsiųstuose atsakymuose teigiama, kad ES finansuojamus projektus prižiūri ESFA.
„Ministerija iki šiol nėra gavusi jokios informacijos ar duomenų, kad vykdant šiuos projektus būtų nustatyta kokių nors projektų įgyvendinimo ar viešųjų pirkimų pažeidimų“, – teigiama atsakyme.
Aiškinama, kad siekiant sudaryti sąlygas mažėti staigios mirties atvejų Lietuvoje, per 6 mėnesius numatyta apmokyti ne mažiau kaip 6000 savanorių, o mokymų kokybei keliami aukšti reikalavimai.
„Mokymų metu privalėjo būti naudojama speciali praktinio mokymo įranga. Taip pat projektui nustatytas siekis – realus asmenų praktinių įgūdžių ir mokėjimų įtvirtinimas bei savanorių pagalbos teikėjų tinklo suformavimas“, – teigiama komentare.
Patikinama, kad už 260 eurų vienas dalyvis ne mažiau kaip 70-80 proc. laiko iš 6 valandų dirbo individualiai su gaivinimo manekenu, turinčiu registracijos funkciją, grupėse ne daugiau kaip po tris žmones. Praktinio dalyvių įgūdžių vertinimo metu buvo pateikiamos praktinės užduotys (nelaimingo atsitikimo modeliai), joms įvykdyti naudota speciali įranga ir priemonės. Praktinis dalyvių įgūdžių vertinimas buvo teigiamas, jei egzaminuojamasis teisingai atliko veiksmus sumodeliuotoje situacijoje.
„Pasibaigus mokymams sudarytas sąrašas baigusių mokymus asmenų, kurie sutinka būti pakviesti teikti pagalbą staigios mirties ar kraujavimo atveju (savanoriškai pasirašytas sutikimas įrodo mokymų veiksmingumą, išmokimo, įgūdžių suformavimo faktą)“, – teigiama SAM komentare.
SAM įgyvendintus pirmosios pagalbos mokymus vertina kaip efektyvius, įvertinusi, kad dalyvių anketose – aukštas pasitenkinimo lygmuo.
Brangesni ir ilgesni mokymai buvo organizuojami grindžiant tuo, kad 1-17 metų amžiaus vaikų dažniausia mirties priežastis yra tyčiniai susižalojimai (savižudybės), taip pat nemažą dalį sudaro paskendimas bei transporto įvykiai, o sėkmingą medicinos personalo darbą sąlygoja „ne tik greiti automobiliai ar pakankamas medicinos įrangos kiekis, bet ir dirbančio personalo aukšta kvalifikacija“.
„Projektui skiriant ES finansavimą nustatytas reikalavimas apmokyti apie 50 proc. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių vaikų ligų diagnostikos bei gydymo paslaugas vaikams, specialistų“, – aiškina SAM.
Šių mokymų dalyviai anketose taip pat sužymėjo, kad teorinius ir praktinius užsiėmimus vertina kaip kokybiškus, efektyvius, mokymų metu įgijo daug naujų žinių.
„Nesutinkame su teiginiu, kad projektų įgyvendinimas nebuvo paviešintas. Pirmosios pagalbos mokymų projektui pristatyti 2018 m. gegužės 24 d. SAM buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo nemaža dalis žurnalistų, atitinkamai informacija apie planuojamą vykdyti projektą buvo išplatinta žiniasklaidai, taip pat skelbta kai kurių tikslinių savivaldybių vietinėje spaudoje, televizijoje“, – 15min abejones sklaido SAM ir pažymi, kad informacija buvo įkelta ir projektus įgyvendinusių įstaigų svetainėse.
SAM patikino, kad pats ministras A.Veryga, anksčiau dirbęs LSMU, jokia forma asmeninės naudos iš šių projektų negavo.
„ES lėšos yra ir bus tikslingai investuojamos į šalies gyventojų sveikatos raštingumo didinimą, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą, taip pat skiriamos gerinti prieinamumą prie kokybiškų viešųjų sveikatos ugdymo, ligų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos ir specializuotų paslaugų“, – teigiama komentare.
ESFA: galėjo dalyvauti visi
ESFA Viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrija Aškelovičienė pažymėjo, kad atvirame konkurse galėjo dalyvauti visi kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys rinkos dalyviai.
„Įvertinus, ar įvykdytas pirkimas atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo bei projekto sutarties nuostatas, neatitikimų nenustatyta“, – teigiama ESFA atsakyme ir pažymima, kad pirkimai atitiko įstatymo ir projekto sutarties nuostatų raidę.
Pirmosios pagalbos mokymų projekto pirkime buvo gauta tik viena pretenzija, kuri buvo pateikta pavėluotai, „todėl pagrįstai nebuvo priimta nagrinėti“.
„Projekto paraiškos vertinimo metu paslaugų įkainiai yra nustatomi atsižvelgiant į kartu su paraiška pateiktus pagrindžiančius dokumentus bei rinkos kainą įrodančius potencialių tiekėjų komercinius pasiūlymus. Abiejų projektų vertinimo metu atsižvelgiant į pateiktus dokumentus buvo įtvirtintos mažiausios pasiūlymo kainos (pirmosios pagalbos mokymų projekte – 260 Eur/asm., Specialistų kvalifikacijos tobulinimo projekte – 1700 Eur/asm.)“, – apie vienintelę gautą kainą komentuoja ESFA.
ESFA taip pat projektų naudingumą grindžia anketomis, „kuriose matyti, jog mokymų dalyviai mokymų kokybę vertina labai gerai“.
15min pasiteiravo, kodėl ES lėšos apskritai naudojamos trumpalaikiams mokymams ir kiek tai racionalu. Pasirodo, trumpalaikiai mokymai atitinka „ilgalaikių tikslų įgyvendinimą bei teigiamų pokyčių siekimą sveikatos apsaugos sistemoje“.
„Manome, kad projektams skiriamos ES investicijos yra tikslingos ir naudojamos efektyviai“, – vertina ESFA.
Viena neplaninė patikra vietoje pirmosios pagalbos mokymų projekte buvo atlikta 2018 m. lapkričio 13 d. Patikros vietoje metu nustatyta, kad mokymai vyko pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, mokymų metu buvo mokoma daugiau dalyvių nei numatyta pirkimo sąlygose. Atlikus patikrą, pažeidimų nustatyta nebuvo.
Interesų konfliktų ESFA taipogi neįžvelgia: „Projektus įgyvendina ir finansavimą gauna ne LSMU, o SMLPC ir SSKC. Agentūra duomenų apie Jūsų minimų fizinių asmenų interesų konflikto buvimą neturi. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei perkamam objektui nustato ne SAM, o projektus įgyvendinantys ir pirkimus vykdantys subjektai“.
SSKC: puikūs mokymai
SSKC atstovai taip pat džiaugiasi, kad mokymai puikūs.
„Konkursas buvo atviras, tarptautinis, galėjo teikti visi, sąlygos pakankamai griežtos, nes pirmajai pagalbai pakankamai griežti reikalavimai, tai ne šiaip sau kažkokie mokymai, nes greitosios pagalbos, ir vaikams, staigios mirties atvejais, tokie specifiniai subtilūs mokymai, tai nėra paprasti bendravimo įgūdžių lavinimas ar konfliktų sprendimas. Nes čia vaiko gyvybė. Todėl reikalavimai ir tokie sudėtingesni buvo“, – sako SSKC direktoriaus pavaduotojas Raimondas Natka.
Anot jo, Lietuvoje pakanka specialistų, kadangi laimėtojai jų atrado ir Vilniuje, ir Kaune, o mokymai apima visą Lietuvą.
„Paslaugų kokybė – taip, mokymai inovatyvūs, dirba su planšetėmis, renkame dalyvių apklausas po kiekvienų mokymų, atsiliepimai, dalyvių vertinimai, kas patiko, kas nepatiko, ar gavo žinių, ar negavo.
Kiek čia jau, virš trijų šimtų žmonių jau apmokė, kiek mes turime tų klausimynų užpildytų grįžtamajam ryšiui – tai nei vieno blogo nėra“, – paklaustas, ar tenkina mokymų kokybė, atsakė R.Natka.
Jis aiškina, kad medicinos personalui būtina atnaujinti žinias.
„Šitie mokymai remiasi daugiau praktiniais mokymais, ne teoriniais. Nes teorinę dalį jie gauna dar besimokydami universitetuose, slaugytojai kolegijose gauna. O čia remiasi į praktinius mokymus pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nes pvz., gaivinimas: kažkada buvo vienas įpūtimas 15 paspaudimų, o dabar naujas PSO rekomendacijos, kad du įpūtimai ir 30 paspaudimų. Na keičiasi viskas“, – sako R.Natka.
Kauno GMP stotis: apsilankykite – geriausia Rytų Europoje
15min dar tik pradėjus domėtis, kodėl Kaune GMP stotis IT sistemas nuomojasi, o ne perka, su redakcija pats susisiekė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
„Viskas grįsta visišku skaidrumu, ir jei jums būtų įdomu, galite tiesiog atvykti pas mus ir pasikalbėti, kokie klausimai domina. Atvykus, ir pamačius, ką mes turime, kur daug mes nukeliavę – gal bus daugiau aiškumo“, – sakė N.Mikelionis.
Kauno stotis savo IT sistemų nuomos sutartį su Kauno medikų kontroliuojama TSMA pasirašė už 3,69 mln. eurų. Palyginimui, atitinkama stotis Šiauliuose su ta pačia bendrove pasirašė 1 mln. eurų vertės sutartį, kitų savivaldybių įstaigos pasirašė gerokai menkesnes sutartis.
„Tai yra trejų metų pirkimas, su galimybe bet kada jį nutraukti, nes mes laukiame, kada BPC nupirks informacinę sistemą, kuri pagal savo funkcionalumą visiems mums tiktų. Ir mes tikrai nekantriai to laukiame. Bendradarbiaujame ir savo poreikius išsakome: ir techninę pusę, ir ekspertų lygmenyje, kad būtų nupirkta sistema, kuri atitiktų mūsų lūkesčius. Mes tikrai būtume laimingi, jei kas nors mums ją nupirktų“, – tikino N.Mikelionis.
Anot jo, Kaune naudojama sistema yra pirma „tokia puiki Rytų Europoje“ – su standartizuotais klausimynais.
„Ir mūsų atgaivintų klientų skaičius nuo to laiko padvigubėjo. Čia toks kaip vienas gerasis argumentas, dėl ko mes dirbame“, – aiškina N.Mikelionis ir patikina, kad IT infrastruktūra yra sudėtinga, iš daugelio komponentų.
Sutartyje numatytas GMP dispečerinės funkcionalumas atitinka SAM patvirtintus GMP dispečerinės reikalavimus. Kauno m. GMP dispečerinė aptarnauja Kauno, Tauragės, Alytaus ir dalies Marijampolės apskrities gyventojų skambučius. Šioje teritorijoje gyvena beveik 900000 gyventojų.
„Pagal sutartis su TLK už vieną aptarnaujamą gyventoją Kauno GMP gauna 1,40 Eur. Viso – apie 1,2 mln. eurų per metus, kurie yra išleidžiami GMP dispečerinės finansavimui“, – aiškinama papildomai atsiųstame komentare.
Pažymima, kad Akreditavimo tarnyba 2017 m. nustatė, jog Kauno GMP dispečerinė visiškai atitinka ir net viršija keliamus reikalavimus.
„Manome, jog pinigai naudojami racionaliai, nes pradėjus naudoti ją dispečerinėje Kauno GMP aptarnaujamojoje teritorijoje dvigubai pavyko padidinti atgaivinamų pacientų skaičių. Nuo 45-65 atvejų per metus 2009-2013 metais, iki 80-90 atgaivintų per metus 2014-2018 metais. 2018 metais pacientų, kuriems klinikinė mirtis įvyko suvirpėjus skilveliams, išgyvenamumas iki stacionaro pasiekė 56,4 proc.“, – paaiškino N.Mikelionis.
BPC: stotys sprendžia pačios
BPC 15min informavo, kad neaprūpina GMP stočių informacinėmis sistemomis ir negali daryti jokios įtakos jas įsigyjant.
„Tik Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė (prieš jas panaikinant, ir Marijampolės bei Utenos GMP stočių dispečerinės) darbui naudoja mūsų informacinę sistemą ir radijo ryšio priemones, veikiančias Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeniniame mobiliajame radijo ryšio tinkle. Ar jų galimybės patenkina GMP poreikius, ar reikalingos kitos sistemos, gali atsakyti tik patys GMP stočių atstovai.
Galime tik patvirtinti, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. tiek BPC, tiek visos pagalbos tarnybos (GMP, policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir aplinkosaugininkai) tarpusavio sąveikai užtikrinti naudos vieną bendrą informacinę sistemą ir Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninį mobilųjį radijo ryšio tinklą“, – teigiama BPC komentare.
BPC viršininkas Audrius Čiuplys papildomai paaiškino, kad Panevėžio GMP stočiai BPC sistemos visiškai nekainuoja.
„Galima naudotis visoms GMP stotims, bet taip susiklostė, kad Panevėžys, taip pat kol dirbo Marijampolės ir Utenos stotys, kurios šiandien uždarytos, jos savo laiku neįsigijo savo sistemų, joms buvo per brangu ar dėl kitų priežasčių, ir jos tiesiog kreipėsi į BPC ir buvo sudarytos galimybės“, – sako A.Čiuplys.
Jis pripažįsta, kad savo sistemas turinčių stočių IT sistemos „galbūt kažkiek ir pranašesnės, negu mūsų turimos sistemos“.
Nacionalinė sistema kainuos tiek, kiek nuomai išleidžia Kaunas?
A.Čiuplys patvirtino, kad perkama bendra sistema visoms pagalbos tarnyboms, kad nuo 2021 m. veiktų tik vienas pagalbos numeris 112 – šiemet bus skelbiamas pirkimas naujai ir bendrai IT sistemai.
„Kaina, be abejo, kad tai bus milijonais. Dabar, kiek tų milijonų kainuos, aš nenoriu sakyt, nes aš nežinau, kiek tai gali kainuoti. Tam tikros finansinės sumos yra rezervuojamos biudžete. Ne, ne dešimtimis. Dešimčių tikrai manome, nesieks, ne mes neplanuojame tokių sumų. Mes planuojame kelis milijonus eurų“, – sako A.Čiuplys.
Pagal sutartį su TSMA, Kauno GMP stoties sistemų nuoma trims metams kainuoja 3,7 mln. eurų.
„Numatome įrangą pirkti tik skambučių priėmimui, administravimui ir pajėgų valdymui. Tuo pačiu jie turi tokią vadinamą 110 formą – kai brigada atvyksta į vietą, planšetėje programėlėje pildo duomenis ir perduoda „Sveidros“ sistema. Tai mes savo pirkimu nenumatom iš naujo kurti, mes tiesiog numatom integruoti su jų turimu poreikiu. Visos tarnybos turi savo veiklai toliau pasirūpinti reikiamomis sistemomis. Mes negalime padengti visų poreikių – mūsų tikslas sukurti bendrą platformą, kad matytų visi, reaguojantys į įvykį“, – aiškino A.Čiuplys.
D.Vilytei irgi nekliūva
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė griežtų pastabų projektų rengėjams taip pat neturėjo.
„Projektas remiamas Europos struktūriniais fondais ir, matyt, kvalifikacijos kėlimas yra vienas iš tos biudžetinės įstaigos tikslų. Mokymus jie vykdo, jei peržiūrėsite jų planus 2018 m. ir 2019 m., kurie yra vieši, tai, matyt, centras kažką daro savo jėgomis, daliai projektų pasitelkia ekspertus iš išorės ir šitas projektas turbūt yra tas atvejis, kai jie pirko paslaugas rinkoje. Pats pirkimo objektas jautrus, nes mokomi specialistai, kurie gelbės vaikus. Vienu atveju pirkimas išskaidytas į dvi dalis. Matyt, kalbėti apie kažkokius prioritetus ar konkurencijos didinimą – vaiko gyvybė yra svarbiausias dalykas ir apskritai kiekviena gyvybė, viskas nublanksta prieš žmogaus gyvybę“, – sako D.Vilytė.
Ji patvirtina, kad kvalifikaciniai reikalavimai susiaurina kitų tiekėjų galimybes dalyvauti.
„Yra kvalifikaciniai sertifikatai, kuriuos turbūt tik labai siauras ratas žmonių Lietuvoje turi. Bet mes turime jautrų pirkimą, jautrų objektą. Tai nėra turbūt mokymai plačiąja prasme“, – sakė D.Vilytė.
Ji suabejojo, ar visi sertifikatai būtini, galbūt tai apriboja galimybę dalyvauti kitiems medikams, turintiems pakankamai žinių.
„Mes nesame gavę jokių skundų iš kitų pirkime dalyvavusių, nei pirkime nedalyvavusių įmonių“, – sako D.Vilytė.
Paklausta, kaip vertina tai, kad LSMU medikai tuo pat metu verčiasi privačiu verslu valstybiniame medicinos sektoriuje, ji bedė pirštu į medikų atlyginimus.
„Taip, tas vadovas, D.Vaitkaitis, kuris vadovauja KTC, jis yra ir dėstytojas. Čia, matyt, tokia situacija, kai medikai negali gauti jų kompetencijas atitinkančio atlyginimo. Yra va tokios iškreiptos formos dėl įstaigų steigimo ir jie lygiagrečiai turi dirbti ir privačiame sektoriuje, kad užsidirbtų duonai kasdieninei, ir tam sviestui ant tos duonos. Ir čia, matyt, tos valstybės bėda, kad žmonės ieško kitokių formų“, – svarstė D.Vilytė.
Vienas iš bendrovių akcininkų: nuostolis – ne prarasti pinigai, bet gyvybės
15min pabandė susisiekti su KTC vadovu D.Vaitkaičiu, tačiau įmonės telefonu atsiliepusi darbuotoja informavo, kad jis atostogauja. Tačiau į klausimus raštu susitiko atsakyti vienas iš bendrovės akcininkų ir TSMA vadovas N.Jasinskas. Pateikiame neredaguotus atsakymus.
– Kaip vertinate, ar nekyla interesų konfliktas, kai dirbdamas LSMU, užsiimate toje pačioje srityje veikiančiu verslu ir teikiate paslaugas pagal viešuosius pirkimus, esate ir lektoriumi? Kodėl? Ar esate deklaravęs visas tokias veiklas? Ar jūs, ar jūsų kontroliuojamos bendrovės dalyvaujate rengiant viešuosius pirkimus ar planuojant tokių paslaugų poreikį?
– Jūsų minimi asmenys nedalyvauja rengiant ar planuojant viešuosius pirkimus ar panašioje veikloje, kurią vykdo perkančiosios organizacijos. Veikla LSMU ir kitos atskiros veiklos nesukuria interesų konflikto. Informacija yra išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka.
– Kaip susiklostė, kad valstybinius užsakymus mokymams teikia privati bendrovė? Kodėl konkurse medikai nedalyvauja kartu su LSMU universitetu?
– Mokymus valstybiniam sektoriui Lietuvoje kaip ir daugumoje kitų šalių, įprastai teikia privačios bendrovės – tiekėjai – praktiškai visose srityse net ir tarnybinės etikos standartų laikymosi, jau nekalbant apie vadybos, profesinio bendravimo ar specifines žinias. LSMU, kaip kiti universitetai Lietuvoje ir pasaulyje, užsiima studentų mokymu ir kita moksline veikla, t. y. atradimais, inovacijomis.
– Kaip atsitinka, kad jūsų iš dalies kontroliuojamos bendrovės be konkurencijos laimi Greitosios medicinos pagalbos stočių pirkimus, taip pat ES finansuojamus mokymų konkursus, kadangi kitų tiekėjų pasiūlymų nebūna? Kodėl rinkoje nėra daugiau tokios pasiūlos? Kas lemia jūsų sėkmę, konkurencijos nebuvimą?
– Dalyvaujame viešųjų pirkimų konkursuose, kuriuose konkurencija nėra ribojama. Mums nėra žinoma apie teismuose nuginčytas netinkamas pirkimų sąlygas ar panašius atvejus.
Atsakingai ruošiamės kiekvienam projektui ir daug į tai investuojame. Esame pripažinti ne vienoje šalyje. Paminėtina, kad, pavyzdžiui, Kauno GMP, kuri įdiegusi mūsų sukurtus algoritmus, atgaivina keliskart daugiau staigios mirties ištiktų žmonių nei kituose didmiesčiuose. Jei vadinate tai sėkme, tuomet siūlome ir kitiems mūsų konkurentams daryti tą patį.
– Kas jus sieja su kitais dviem akcininkais? Kodėl ėmėtės šių verslų?
– Akcininkus sieja privatūs verslo santykiai. Verslą darome kartu, nes sutampa požiūris į daugelį dalykų.
– Kaip panaudojamos gaunamos lėšos pagal sutartis? Gal atskleistumėte, kokią asmeninę naudą gaunate iš tos veiklos? Kokia dalis atitenka sąnaudoms, lektorių atlyginimams, kokia dalis lieka įmonės pelnui? Ar mokymai negalėtų būti pigesni?
– Gaunamos lėšos yra paskirstomos Akcinių bendrovių įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka. Kiekviena įmonė turi turėti pakankamą apyvartinių lėšų kiekį, kad galėtų augti ir investuoti į naujoves, pirkti įrangą ir išlaikyti darbuotojus. Kasmet dalį uždirbtų lėšų skiriame viešiems gaivinimo mokymams, organizuojame mokymus visuomenei viešų renginių metu, aprūpiname juos įranga, be to, savanoriaujame – apmokome bendruomenes, kaimynystę, mokyklų darbuotojus, Šaulių sąjungos savanorius ir kitas grupes gaivinimo ir skubios pagalbos teikimo.
– Iš kur TSMA įgijo kvalifikacijos diegti greitosios pagalbos IT sistemas? Kodėl IT sistemos, taip pat ir Kaune, šiuo metu nupirktos privačios, jei yra galimybė naudotis Bendrojo pagalbos centro teikiama nemokama sistema, o be to, planuojamas bendras naujos sistemos pirkimas?
– Samdome specialistus, kurie puikiai sugeba atlikti darbą ir pasitelkiame geriausias pasaulines praktikas. Jei teko skaityti valstybės kontrolės ataskaitą apie BPC veiklą, atkreipkite dėmesį į šias išvadas:
-
Pareigybės steigiamos neįvertinus realaus jų poreikio
-
BPC IS techninės ir programinės įrangos aptarnavimo paslaugos perkamos nesivadovaujant kainodaros taisyklėmis
-
Ne visada užtikrinama vykdomų funkcijų kokybė
-
BPC operatoriai ne visada tiksliai įvertina pagalbos prašymą ir nustato pagalbos poreikį
-
Numatytos nepakankamos kokybės užtikrinimo priemonės
Ar tokios kokybės skubios pagalbos norime? Nuostolis – ne tik prarasti pinigai, bet ir gyvybės. Metų metais šios problemos nėra išsprendžiamos su dideliais resursais. Mes siūlome patikrintus sprendimus, esame profesionalai ir atsakome už savo siūlomų sistemų veikimo kokybę.
– Ar įžvelgiate, kaip greitosios pagalbos mokymų, IT sistemų, ir kitų viešųjų pirkimų tvarka ar sektoriaus politika galėtų būti koreguojama? Ar viskas dabartinėje sistemoje gerai?
– Reikia siekti, kad nutikus nelaimei, sustojus širdžiai, susižeidus šalia visada būtų skubią pagalbą suteikti gebantys artimieji, draugai ar praeiviai gatvėje. Taip pat reikia siekti, kad skubią medicinos pagalbą teiktų tinkamai pasirengę medikai, o atvykimo ir pagalbos laiką padėtų sutaupyti kokybiška BPC IT, vietos nustatymo, ryšio sistema bei efektyvūs bendravimo su skambinančiais algoritmai.
