Tai numatyta uostų memorandume, kurį jų vadovai pasirašė penkeriems metams ketvirtadienį Vokietijoje, susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui susitikus su Hamburgo ekonomikos ir inovacijų ministru Michaeliu Westhagemannu, pranešė ministerija.
„Turime didelį potencialą plėtoti abiejų regionų transporto jungtis, stiprinti šalių ekonominius ryšius ir pritraukti didesnius krovinių srautus, bendradarbiauti įvairiuose projektuose, keistis gerąja pažangiausių technologijų taikymo praktika“, – pranešime sakė M.Skuodis.
M.Skuodis taip pat ragino Vokietijos partnerius išnaudoti didėjančias galimybes vežti krovinius geležinkeliais į Baltijos regioną.
Teigiama, jog naujas perspektyvas atveria tiesiama europinės vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica“, kuria jau keliauja krovinių srautai iš Europos iki Kauno intermodalinio terminalo. Maršrutas tarp šio terminalo ir Duisburgo leido vežti puspriekabes ir konteinerius traukiniais į kitus Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Belgijos, Nyderlandų ir Švedijos terminalus. Lietuva siūlo atidaryti panašų maršrutą, jungiantį Kauną ir Hamburgą.
Ministras taip pat pakvietė Vokietijos įmones dalyvauti kuriant vėjo jėgainių parką jūroje netoli Klaipėdos, taip pat plėtojant Klaipėdos uosto pietinę dalį – rengiant studijas, techninius projektus, vykdant rangos darbus.
Anot ministerijos, Hamburge įsikūrę vieni didžiausių pasaulio vėjo turbinų gamintojų ir jūros vėjo jėgainių projektų vykdymo įmonės.
Pirmojo Lietuvos jūros vėjo jėgainių parko plėtotojo aukcioną planuojama skelbti 2023 metais. Parkas turėtų pradėti veikti 2028-aisiais.
Krovinių srautai tarp Klaipėdos ir Vokietijos uostų sudaro didžiausią Klaipėdos uosto krovos dalį. Pernai krovinių apyvarta tarp abiejų šalių siekė 6,22 mln. tonų – 13 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.
