Jungtinėse Valstijose gimęs ir Londone gyvenantis B.Browderis panašią užklausą dėl „Nordea“ anksčiau pateikė Danijos teisėsaugai, tačiau ji buvo atmesta.
Dabar B.Browderis interviu britų verslo leidiniui pareiškė, jog naujas užklausimas dėl „Nordea“ veiklos remiasi Lietuvoje ir Prancūzijoje atliekamų tyrimų duomenimis.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, sąskaitomis „Nordea“ padaliniuose Švedijoje, Danijoje, Suomijoje ir Norvegijoje naudojosi realios veiklos nevykdžiusios įmonės, kurioje galėjo būti sukurtos pinigų plovimo ir mokesčių vengimo tikslais. Jos turėjo sąskaitų ir „Danske Bank“ Estijos filiale bei Lietuvos Ūkio banke.
B.Browderis pareiškė tokius pat užklausymus dėl „Nordea“ nusiųsiąs ir Suomijos bei Danijos teisėsaugos institucijoms.
Šio mėnesio pradžioje Norvegijos dienraštis „Dagens Naringsliv“ paskelbė B. Browderio pareiškimą, pasak kurio, Norvegijos bankas DNB 2007-2010 metais padėjo per sąskaitas Lietuvoje ir Estijoje išplauti 533 tūkst. JAV dolerių iš Rusijos.
Vienas investicinių fondų ir turto valdymo bendrovės „Hermitage Capital“ įkūrėjų ir jos vadovas Estijos ir Danijos institucijoms yra pateikęs nemažai skundų dėl milžiniško masto pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijos filialą.
„Danske Bank“ rugsėjo viduryje paskelbė jo užsakyto nepriklausomo audito, kuriam vadovavo pirmaujanti Danijos advokatų kontora „Bruun & Hjejle“, ataskaitą, kurioje įvardinta įspūdinga įtartinų pervedimų suma – daugiau nei 200 mlrd. eurų 2007-2015 metais.
„Danske Bank“ pripažino nesugebėjęs tinkamai reaguoti į signalus apie įtartinus ir galimai nusikalstamus sandorius, negalįs nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta per jo padalinį Estijoje. Nors bankas patikino, jog jo vadovai asmeniškai nepažeidė jokių teisinių įsipareigojimų bankui, jo generalinis direktorius Thomasas Borgenas atsistatydino.
