Lietuviška blokų grandinės („blockchain“) profesionalų ir startuolių bendruomenė subūrė iniciatyvinę „Prodeum“ incidento tyrimo grupę, kuri bando išsiaiškinti, kas sukūrė nelegalų „Prodeum“ projektą bei galimai rinko pinigus.
15min jau rašė, kad „Prodeum“ kriptografinius žetonus (ICO) platino žadėdama sukurti inovatyvią daržovių ir vaisių ženklinimo sistemą, kuri leistų pirkėjams atsekti, iš kur jų pirkiniai atkeliavo, kokių priedų buvo dėta auginant ir panašiai.
Sausio 20 d. kompanija pradėjo platinti žetonus, ir ICO planavo pabaigti kovo 13 d. „TokenDesk“ platformoje buvo skelbiama informacija, kad pavyko išplatinti žetonų jau už 6 mln. JAV dolerių.
Tačiau jau sausio 28 d. „Twitter“ socialinio tinklo naudotojai pastebėjo, kad projekto internetinė svetainė nebeveikia, visa informacija, kurią joje buvo galima rasti, – žodis „penis“.
Tarp „Prodeum“ įkūrėjų žetonų platinimo platformose, taip pat baltojoje knygoje buvo minimos net trys lietuviškos pavardės: Darius Rugevičius, Vytautas Kašėta ir Rokas Vedlūga, nurodoma projekto valstybė – Lietuva. Tačiau lietuviai patikina, kad nėra niekaip susiję su projektu, o jų tapatybe pasinaudojo sukčiai.
„Aš asmeniškai jaučiuosi, kad mano tapatybe buvo pasinaudota, gavome daug neigiamo dėmesio asmeniškai, ir Lietuva gavo daug neigiamo dėmesio, ir dėl to turime kalbėti, turime netylėti. Dabar kai kuri užsienio žiniasklaida bando sieti šituos blogus projektus su Lietuva, su Lietuvos startuoliais, ir mūsų tikslas yra apginti šitą poziciją“, – sako V.Kašėta.
Kirto reputacijai
„Šis projektas buvo nepelnytai siejamas su Lietuva, nes sukčiai savo projekto internetinėje erdvėje neteisėtai panaudojo specialistų iš Lietuvos tapatybes ir reputaciją nurodydami, kad lietuviai susiję su projektu“, – skelbiama iniciatyvinės grupės pranešime spaudai.
Dar kartą patikinama, kad V.Kašėta, D.Rugevičius ir R.Vedlūga apie „Prodeum“ projektą sužinojo tik po to, kai informaciją apie įtarimų keliančią projekto veiklą pastebėjo socialiniuose tinkluose.
„Lietuviškos kilmės startuoliai yra pritraukę daugiau nei 80 milijonų dolerių investicijų į rimtus ir pasaulyje garsius projektus. Lietuva, reitinguojama pirmame dešimtuke pagal pritrauktų investicijų kiekį, šiuo metu taip pat pateko į socialinių tinklų ir žiniasklaidos dėmesį. Padaryta žala visų lietuviškos kilmės projektų reputacijai“, – rašoma pranešime.
Pasak V.Kašėtos, apie savo asmeninių duomenų nelegalaus panaudojimo faktą jis sužinojo sausio 29 d. iš socialiniuose tinkluose aktyvių kolegų.
„Mano aplinkos žmonės žino ir neabejoja, kad aš nesusijęs su šiuo ar kitais panašiais, nelegaliais projektais. Visą informaciją apie projektus su kuriais dirbu, galima rasti mano viešame „Linkedin“ profilyje“, – aiškina V.Kašėta.
Apie pavogtą tapatybę po „Prodeum“ internetinio puslapio išjungimo sužinojo ir R.Vedlūga.
„Su „Prodeum“ kompanija ir jos vykdytu ICO nesu susijęs jokiais ryšiais. Apie tai jog mano asmeniniai duomenys buvo neteisėtai panaudoti projekto investicijoms pritraukti sužinojau iš užsienio spaudos sausio 29 d. Tai padaryta panaudojant viešai prieinamą informaciją apie mane: vardas, pavardė, nuotrauka, nuoroda į mano socialinio tinklo „Linkedin“ profilį bei kita informacija. Sausio 30 dieną kreipiausi į policiją dėl neteisėto asmens duomenų panaudojimo“, – sakė specialistas.
M.Pareščius: iš finansinių machinacijų uždirbo 43 tūkst. eurų
IT Saugumo ekspertas Marius Pareščius detaliau analizavo „Prodeum“ atvejį ir nustatė, kad projekto kūrėjai turėjo ir ankstesnių projektų, o netikrų projektų su lietuvių pavardėmis yra ir daugiau.
„Prodeum“ turėjo ne vieną valiutą (...) Labai įdomiai, aišku, įvyko, tiek „Magnal“, tiek „Prodeum“ rinko pinigus į tą pačią piniginę, todėl sunku pasakyti, kas kiek uždirbo. Techniškai per šituos du projektus jie uždirbo per tris pinigines 43 eterius, tai, priklausomai nuo valiutos kurso, maždaug po 1000 eurų skaičiuojant savaitės senumo kursu, kai jie grynino, jie uždirbo apie 43 tūkst. eurų iš piniginių machinacijų“, – sako M.Pareščius.
Jis teigia, kad tie patys kūrėjai sukūrė ir dar vieną žetoną IFPS, taip pat kitų projektų, kuriuose vėl minimi lietuviai.
„Yra dar bent du projektai, kur minimi lietuviai, vienas atsirado šį savaitgalį. Didžiausia bėda, kad negalime aktyviai kovoti, aktyviai duoti atkirtį. Galvojame kurti kažkokį produktą ar svetainę, kur visus šituos atvejus viešinsime ir ko gero bendrausime tiesiogiai su tarptautine žiniasklaida, kad žmonės, investuojantys savo nedidelius pinigėlius, nepasimautų ant scam projektų. Vardas mums tikrai yra svarbus“, – sako M.Pareščius.
Kriptovaliutų suteikiamas anonimiškumas šiuo atveju parankus sukčiams – itin sunku nustatyti jų tapatybes, rinkos dalyviai, kurie dažnai įsteigti lengvatinių mokesčių zonose visame pasaulyje, neatskleidžia klientų duomenų.
„Reputacijos prasme, manau, mes patyrėme žalą, kurią vertinčiau milijonais. Investuotojų iš Lietuvos pinigine prasme čia greičiausiai nebuvo“, – sako IT ekspertas ir paaiškina, kad užsienio investuotojai, ieškodami informacijos apie Lietuvą, ras tokias apgavystes ir neteisingai sies jas su šalimi.
„Pagrindinė bėda, kad žmonės aklai investuoja, visiškai su niekuo nebendrauja, ir tuomet investicijos sudega“, – papildo M.Pareščius.
Kritikos strėlės „TokenDesk“
Bendruomenė kritikuoja ir kriptografinių žetonų platinimo (ICO) platformą „TokenDesk“, kuri skelbė melagingą informaciją.
„Pradinėmis žiniomis „Prodeum“ projektas buvo reklamuojamas lietuvių startuolio Tokendesk.io portale. „TokenDesk“ taip pat siūlė investuoti į galimą sukčiavimo schemą. Galimai melagingai buvo skelbiama, kad projektas surinko kelis milijonus dolerių investicijų“, – nurodoma pranešime.
Teisininkas Arminas Junevičius konferencijoje tikino, kad platformos, kuriose viešinami ICO projektai, turėtų papildomai tikrinti, ar teisinga pateikiama informacija. Jis svarsto, kad galbūt pati platforma buvo suklaidinta.
Sausio 28 dieną „Prodeum“ portalas buvo išjungtas, projekto dalyvių pradėta ieškoti socialiniuose tinkluose. Pasak nukentėjusių ekspertų, „TokenDesk“ portalas taip pat ištrynė visą informaciją apie projektą.
„Tokio pobūdžio veika, pvz, JAV, yra visiškai kriminalizuota. Pas mus yra ES reguliavimas, priklausomai nuo situacijos, tai reikia įrodyti. Bet procesus mes leisime ir pradėsime nuo mūsų valstybės, kiek įmanoma gintis, ir po to pereisime prie tarptautinių institucijų“, – sakė teisininkas A.Junevičius.
D.Rugevičius taip pat aiškina, kad tokie sukčiavimo atvejai diskredituoja ne tik ICO projektų reputaciją Lietuvoje, tačiau ir mūsų šalies, lietuvių specialistų įvaizdį visame pasaulyje.
„Panašios sukčiavimo schemos kaip „Prodeum“ palietė pasaulinę bendruomenę, todėl mums neramu ir dėl to, kad informaciją apie sukčių platformą talpino, investuoti skatino lietuvių startuolis „TokenDesk“. Neliksime abejingi tokiems įvykiams ir kartu su Lietuvos bei užsienio kolegomis ruošiame iniciatyvą, imsimės įmanomų teisinių priemonių ir formuosime praktiką, padėsiančią kovoti bei užkirsti kelią tokiems žalingiems precedentams“, – sako D.Rugevičius.
Pati „TokenDesk“ platforma, vykdžiusi ICO, taip pat yra sukėlusi abejonių anskčiau.
„Prodeum“ incidento tyrimo iniciatyvinė grupė renka duomenis, kas ir kokiomis aplinkybėmis sukūrė šį nelegalų projektą bei galimai rinko investicijas. Pirminiais duomenimis, sukčiams pavyko išvilioti kelių ETH sumą, neviršijančią 3000 dolerių.
Bendruomenės nariai pažadėjo atidžiau žiūrėti į lietuviškus projektus ir apie galimus įtarimus kalbėti nedelsiant.