„Mes turime situaciją, kai žmogus, kuris gali Lietuvoje kurti didžiulę pridėtinę vertę, sutinka dirbti nekvalifikuotą arba mažai kvalifikuotą darbą. Didžioji dauguma tų žmonių tikrai sutinka tą daryti“, – antradienį Statistikos departamente vykusioje spaudos konferencijoje teigė Užimtumo tarnybos vadovė.
„Tos moterys, kurios turi išsilavinimą, jos tikrai galėtų dirbti savo išsilavinimo lygyje“, – pridūrė ji.
I.Balnanosienės teigimu, vienas trukdžių pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvoje rasti darbą pagal jų kvalifikaciją – reikalavimas kai kurių profesijų atstovams turėti Lietuvoje pripažintus diplomus bei užtrunkančios jų pripažinimo procedūros.
„Mes turime keturiasdešimt procentų žmonių (pabėgėlių iš Ukrainos – BNS) su aukštuoju išsilavinimu ir yra Lietuvoje reglamentuojamos ir nereglamentuojamos profesijos. Jeigu žmogus patenka į reglamentuojamų profesijų sąrašą, jų diplomus reikia pripažinti Lietuvos atsakingoms institucijoms“, – teigė I.Balnanosienė.
„Mes kalbame apie žmones, kurių Lietuvai labai reikia. Mes kalbame apie medikus, mokytojus, slaugytojus. Tai reiškia, kad žmogus įsitvirtintų atvykęs, jis turi pripažinti savo diplomą ir tai yra ne dienų klausimas“, – pridūrė ji.
Lietuvoje jau įsidarbino 4,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota beveik 7,7 tūkst. ukrainiečių, per ją jau įsidarbino beveik 3 tūkst., o dar daugiau kaip 1,4 tūkst. įsidarbino savarankiškai.
Lietuvoje jau registruota beveik 43,8 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 18,2 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
