Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras teigia, kad pabėgėliai iš Ukrainos registruojasi Lenkijoje, kur pirmiausiai patenka, tačiau šalis gali būti nepajėgi priimti didelį srautą žmonių.
Verslo ir profesinių sąjungų konfederacijų vadovai sako, kad dėl ukrainiečių atvykimo pirmiausia sprendžiami humanitariniai klausimai, o darbuotojų trūkumo ir įsivežimo iš trečiųjų šalių problema turėtų būti atidedama į šalį.
„Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms. Šiuo metu turime daugiau nei tūkstantį pasiūlymų visoje Lietuvoje, skaičius didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Jos teigimu, kol kas tarnyba skambučių sulaukia tik iš darbdavių.
„Natūralu, nes žmonės ką tik pradėjo atvykti į šalį, tariau ryte Alytuje jau buvo 30 žmonių, kurie savivaldybės suteikta pagalba pradėjo naudotis. Esame susisiekę ir su savivaldybe ir laukiame, kaip tie žmonės migruos toliau, į kurią savivaldybę“, – kalbėjo I.Balnanosienė.
„Vilniuje turime dvi pirmąsias moteris, kurios atvyko keliomis dienomis anksčiau praėjusią savaitę, jos spėjo atvykti su šeimomis, ir mes dirbame jų integracijos į darbo rinką kryptimis“, – sakė ji.
I.Balnanosienė taip pat sakė, jog tarnyba jau atvėrė savo svetainę ir pagrindinę informaciją ukrainiečių kalba.
Pasak tarnybos vadovės, Lietuva palengvino sąlygas įsidarbinti ukrainiečiams: žmonės, atvykę su pasu arba galiojančiu kelionės dokumentu gali dirbti iš karto, o neturintiems tokių dokumentų Migracijos departamentas per 72 val. įsipareigoja išduoti vizas humanitariniu pagrindu, ir jie gali dirbti.
„Kvalifikacijos elementai šiuo atveju tampa nebesvarbūs, nes šitie žmonės darbinasi lygiagrečiai kaip Lietuvos piliečiai“, – sakė tarnybos vadovė
„Linavos“ prezidiumo narys Artūras Telmentas sako, kad Lietuva nėra tarp prioritetinių šalių, į kurią norėtų bėgti ukrainiečiai, todėl didelio jų antplūdžio nereikia tikėtis.
„Vežėjai patys savo iniciatyva, autobusų įmonės siuntė į Ukrainos pasienį autobusus, kad vežtų pabėgėlius. Didžiam mūsų nusivylimui, Lietuva yra paskutinė eilėje, į kurią jie važiuos“, – posėdyje sakė A.Telmentas.
„Pas mane dirba apie 130 Ukrainos piliečių, vairuotojų. Iš jų aštuonios šeimos išvažiavo, viena į Olandiją, kitos į Lenkiją. Žmonės, kurie dirbo Lietuvoje, puikiai moka skaičiuoti, pragyvenimo lygis yra aukštas, su Lenkija negalime lygintis darbo pasiūla. (...) Galime vilčių daug nepuoselėti, kad čia mus užgrius kažkas“, – kalbėjo jis.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad pabėgėliai iš Ukrainos registruojasi Lenkijoje, nes į ją pirmiausiai patenka, tačiau tikėtina, kad Lenkija nebus pajėgi priimti didžiulius srautus žmonių.
„Šiuo atveju sienos su Ukraina neturim, šitie žmonės registruojasi Lenkijoje. Ar ji susitvarkys su visu antplūdžiu, tikėtina, kad ne. Kaip anksčiau pati Lenkija priešinosi kvotų sistemai ir pabėgėlių paskirstymui, tikėtina, kad šį kartą ji sakys, kad Europa, prisidėkite, ir Lietuva čia yra pasiruošusi“, – kalbėjo jis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis taip pat pabrėžė, kad dėl ukrainiečių atvykimo sprendžiami humanitariniai klausimai, o ne Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos problemos.
„Gerai, kad ruošiamės dėl ukrainiečių, turime sutarti, kad nesinaudojame situacija, kad norime išspręsti savo ekonominę situaciją su darbuotojais. Mes visi sprendžiame humanitarinį klausimą ir jei jie neateis, reiškia, jie susitvarkė, viskas gerai“, – sakė A.Romanovskis.
„Mes darome visas prielaidas, kad jeigu jie staiga ateitų, nes turime labai nedaug laiko, kuris praėjo, tai būtume pasiruošę jų atėjimui ir iš humanitarinių tikslų jie galėtų čia gerai ir saugiai jaustis. Čia ne apie ekonomiką kalbame“, – pridūrė jis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat sakė, kad darbuotojų trūkumo ir įsivežimo iš trečiųjų šalių problema Lietuvoje turėtų būti kol kas atidedama į šalį, o sprendžiama humanitarinė pagalba ukrainiečiams.
„Tie maži skaičiai, kuriuos įvardino Užimtumo tarnybos vadovė, jie yra tik pradžia, jie didės mūsų visų bendrų pastangų dėka ir žmonės turi būti integruojami į darbo rinką“, – posėdyje sakė I. Ruginienė.
Nuo Rusijos karinio įsiveržimo pradžios Ukrainoje daugiau nei 660 tūkst. žmonių pabėgo iš šalies, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.
