„Iš principo visuomenei dar kažkokio labai reikšmingo poveikio tai neturės, bet tas kainų lygis, kurį pernai užsiauginome, jis nėra tvarus, natūralu, kad vyraujant recesinėms nuotaikoms, prastėjantiems lūkesčiams ir nerimui dėl ateities, turėtų šiek tiek pasikoreguoti kainų lygis“, – pirmadienį BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė I.Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, defliacija byloja apie mažėjančią perkamąją gyventojų galią, kurią neigiamai veikia brangstančios paskolos ir dėl recesijos prastėjantys ateities lūkesčiai.
„Matosi, kad ir palūkanų normų įtaka jau daro savo darbą – poveikį perkamajai gyventojų galiai ir atitinkamai rececesiniai lūkesčiai, tai reiškia, ta visa vangesnė paklausa jau stabdo infliacinius procesus ir atitinkamai pradeda veikti infliacijos matematika: aukštos palyginamosios bazės efektas po truputį jau įsibėgėja ir kas mėnesį, matyt, matysime defliacinius skaičius“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Lietuvoje gegužės mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota pirmą kartą po 2021 metų lapkričio.
Anot I.Genytės-Pikčienės, metų pradžioje laukta defliacija vėliau nei tikėtasi fiksuota dėl to, kad Lietuvos gyventojų finansinė padėtis buvo gera, darbo rinka – atspari infliacijai.
„Defliacijos lūkuriavome kurį laiką, vis tik pernykštis infliacijos šuolis nebuvo didele dalimi nulemtas vidinių ekonominių priežasčių, tai buvo daugiau išorinių šokų pasekmė. Pastaraisiais mėnesiais, ypatingai šių metų pradžioje tikėjomės, kad atsitrauks infliaciniai procesai, bet buvo jaučiama inercija dėl pakankamai atsparios darbo rinkos, geros namų ūkių finansinės situacijos“, – sakė ji.
