„Svarbesnis Lietuvos ekonomikai yra apdirbamosios gamybos pulsas. Rugpjūčio mėnesį jos apimtys (atmetus „Orlen Lietuvos“ rezultatų įtaką) per metus išaugo 3,8 proc. – tai trečias teigiamas mėnuo iš eilės“, – komentare teigė I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, apdirbamoji pramonė – viena svarbiausių darbdavių, reikšminga mokesčių mokėtoja ir eksportuotoja, užsienyje realizuojanti 62 proc. produkcijos.
„Eksportas tokiai mažai ekonomikai kaip Lietuva ypač svarbus, nes parduodami prekes svetur įliejame į šalies ūkį vis daugiau pinigų. Kai vidaus rinka sekli, iš savų „sulčių“ – vidaus vartojimo ir vietinių investicijų – ilgai augti nepavyktų. Taigi, augančios eksportuotojų gamybos apimtys – tikrai puikios žinios, stiprinančios palankiausio scenarijaus tikimybę“, – sakė ekonomistė.
Eksportas tokiai mažai ekonomikai kaip Lietuva ypač svarbus, nes parduodami prekes svetur įliejame į šalies ūkį vis daugiau pinigų.
Anot jos, daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai: „Ir stebint šių šalių operatyviuosius duomenis, matome, kad mūsų eksportuotojams pavyksta augti net ir tuomet, kai kertinės eksporto rinkos smunka.“
Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį bendroji pramonės produkcija nebekrito. Palyginti sparčiai – net 7,8 proc. per metus – augo kasybos ir karjerų įmonių rezultatai, parodantys, kad statybų tempas neslopsta, teigė analitikė.
