Kelių tiesimo konkursus rengianti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) praėjusiais metais apdraudė savo darbuotojus nuo jų pačių klaidų už 25 tūkstančius eurų, 2016 m. – beveik 20 tūkstančių eurų. Tad jeigu direkcijos, kuri skelbia milijoninius konkursus, darbuotojai padarytų žalos, ją padengtų „BTA Baltic Insurance Company“. Su ja buvo pasirašyta sutartis.
Jei pasielgė nesąžiningai – išmoka nepriklauso
Valstybinių įstaigų vadovų civilinis draudimas – reta praktika Lietuvoje. Tai, kad darbuotojai yra apdrausti direkcijos lėšomis, 15min patvirtino LAKD Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Andrejus Karšulis.
„Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi apdraudžiama visų įstaigoje dirbančių asmenų civilinė atsakomybė“, – teigė A.Karšulis.
Tiesa, draudikai neatlygina žalos, jei valdininkas pasielgė nesąžiningai, siekė asmeninės naudos, tyčia nusižengė įstatymams, nes tai turi įrodyti teismas.
D.Zabulionis buvo minimas tuometinių „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir „Kauno tiltų“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus pokalbyje. Verslininkai svarstė, kokią sumą mokėti D.Zabulioniui. Jis buvo atleistas iš Direkcijos, nes, kaip teigė Rokas Masiulis, „abejotinos reputacijos tarnautojai negali dirbti direkcijoje“.
Sako, kad rizika suklysti – aukšta
Kodėl į korupcijos skandalą ir slaptuose verslininkų pokalbiuose minėtas valdininkas buvo draustas už valstybės pinigus? Direkcija teigia, kad milijoninius konkursus rengianti tarnyba ir jos darbuotojai susiduria su didele rizika padaryti žalos.
„Direkcijos darbuotojams atliekant savo funkcijas susiduriama su įvairių rūšių rizikomis – vykdomi stambūs projektai, atliekami viešieji pirkimai, susiduriama su technine rizika, užslėptų klaidų rizika ir panašiai. Rizika, kad atliekant tam tikras funkcijas gali būti padaryta žalos, yra reali ir aukšto lygio“, – 15min dėstė Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Andrejus Karšulis.
Jo teigimu, įvykus tam tikram įvykiui ir nesant civilinės atsakomybės draudimo, iš kalto darbuotojo negalima būtų išieškoti visos nuostolių sumos. „Įstatymas numato žalos, padarytos darbuotojo dėl su darbu susijusių funkcijų atlikimo, išieškojimo iš paties darbuotojo lubas. Likusi žalos (nuostolių) suma tektų LAKD ir žalą dėl to atitinkamai patirtų valstybė“, – paaiškino A.Karšulis.
Todėl, siekiant išvengti nuostolių ir žalos, įstaiga sako draudžianti savo civilinę atsakomybę. „Civilinės atsakomybės draudimo apsauga LAKD veikloje pasiteisino ne vienu atveju“, – pastebėjo atstovas.
Padengia teismo išlaidas
Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldi yra Kelių direkcija, taip pat giria draudimą, nors ministerijos darbuotojai nėra drausti.
„Draudimas yra racionali priemonė, nes apsaugo vadovą nuo piktybinių veikėjų ir leidžia priimti logiškus sprendimus. Visi suprantame, jog 15min minimu atveju (D.Zabulionio – aut. past.), asmens tolesnis darbas būtų sukėlęs daugiau žalos, nei jo atleidimas“, – sakė ministro patarėja Vytautė Šmaižytė.
D.Zabulionis šiais metais buvo du kartus atleistas iš Kelių direkcijos ir abu kartus teismas pripažino, kad tai buvo neteisėta. Už abu kartus teismas jam priteisė kompensaciją – iš viso beveik 30 tūkstančių eurų.
Tiesa, ministro patarėja priminė, kad draudimas negalioja, jei valdininkas daro ką nors neteisėtai.
V.Šmaižytė įsitikinusi, kad įstaigos vadovo civilinės atsakomybės draudimas naudingas ne tik ministerijai, bet ir visai valstybės tarnybai.
„Draudimas teikia teigiamą naudą – teisminės gynybos kaštus, tyrimo kaštus, teismo patvirtintą nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas, reputacijos atstatymo kaštus“, – vardino patarėja.
Draudikai valdininkų nenori drausti
Darbuotojų civilinės atsakomybės draudimas yra normali praktika daugumoje įmonių, įstaigų ar organizacijų (pavyzdžiui, savo civilinę atsakomybę draudžia antstoliai, notarai, advokatai, valstybės valdomų įmonių valdybos, sveikatos priežiūros įstaigos, „Sodra“, policija), pastebi Kelių direkcija. Tačiau draudikai, panašu, nesiima drausti valstybinių institucijų vadovų.
„Tai nėra populiarus dalykas. Tiesą sakant, be Kelių direkcijos, daugiau ir nežinau atvejų, kad nuo klaidų tikimybės būtų apdrausti valdininkai. Tai yra rizikingas produktas ir didelė tikimybė, kad reikės išmokėti išmoką“, – 15min sakė Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Draudikai baiminasi politinių vėjų – pasikeitus valdžiai kai kurie buvusiųjų sprendimai gali jau atrodyti kaip žalingi, o tai jau – draudiminis įvykis. A.Romanovskio duomenimis, sutarčių sumos anksčiau svyruodavo nuo 30 iki 100 tūkstančių eurų, tačiau dabar tokių sutarčių beveik jau niekas nepasirašo.
Sugrąžintųjų – daugėja
Panašu, kad premjerui S.Skverneliui įgriso vis dažnėjantys atvejai, kai teismai į darbą grąžina valdininkus, kurie buvo atleisti.
„Būsime priversti atidžiau vertinti įvairius faktus ir informaciją, kuri teikiama sprendimų priėmėjui ir, matyt, patys ministrai, kas susiję su įstaigų vadovais, turės labai aiškiai pasverti ypač specialiųjų tarnybų gaunamą informaciją, nes po to ją reikia teikti teismui ir teismas vertina labai preciziškai“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras S.Skvernelis, rašo BNS.
Birželį Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė turi kompensuoti 22 tūkst. eurų žalą vietos gydymo įstaigai, iš kurios ji neteisėtai atleido vyriausiąją gydytoją. Ji šį sprendimą apskundė.
Gegužę Vilniaus apygardos administracinis teismas grąžino į pareigas atleistą buvusį Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūną Tomą Jakučionį.
Teismas paskelbė, kad nuobauda T.Jakučioniui skirta nepagrįstai, nes padaryta pažeidžiant nuobaudų skyrimo taisykles. Jo naudai teismas priteisė daugiau nei 13,5 tūkst. eurų už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, rašo BNS.
Balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad buvęs karinių oro pajėgų vadas Audronis Navickas nuo pareigų užpernai buvo nušalintas neteisėtai, nes nušalinimo metu karininkas nebuvo įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, jo atžvilgiu nevyko joks tarnybinis patikrinimas, tačiau į pareigas A. Navicko negrąžino.
Sausį Vilniaus apygardos teismas pripažino neteisėtu Dariaus Udrio atleidimą iš savivaldybės įstaigos „Go Vilnius“, atsakingos už investicijas į sostinę ir turizmą bei priteisė pernai liepą atšauktam įstaigos vadovui didesnę nei 17 tūkst. eurų kompensaciją.
