I.Laursas 15min pasakojo, kad į Davosą buvo pakviestas kalbėti apie kapitalo nelygybės matricą ir kaip modernūs finansiniai instrumentai gali padėti išspręsti šią problemą.
Pasak jo, šių metų Davose vyrauja šventinė nuotaika, mat forumas rengiamas jau 50-ąjį kartą. Šiemet diskusijose dominuoja trys temos. Viena jų – klimato kaita. Siekdami atkreipti dėmesį į šią problemą aktyvistai prie įvažiavimo į Davosą sniege paliko užrašą „Act on climate“ (liet. „Darykite ką nors dėl klimato“).
„Simboliška, kad pačiame Davose yra ypač mažai sniego. Paprastai būna virš žmogaus ūgio, o šiemet vos vos. Slidininkai, kurie tuo pačiu atvažiavo paslidinėti, skundžiasi, kad net ir kalnuose nebegalima slidinėti“, – įspūdžiais dalijosi verslininkas.
Princo Charleso dėmesys klimatui
Tiesa, I.Laursas pripažino, kad ir šioje temoje neapsieita be populizmo, ypač daugelio dėmesį atkreipė klimato kaitos aktyvistės, 17-metės Gretos Thunberg ir Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kalbos. Pasak verslininko, forume kalbėjęs D.Trumpas akcentavo savo asmeninius pasiekimus JAV ekonomikos augimo srityje.
„D.Trumpas dažnai paskelbia teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, jis yra pasakęs, kad Amerikoje – švariausias oras pasaulyje, bet iš karto žurnalistai atsakė, kad Amerika yra tik 10 vietoje. Taip pat yra paskelbęs, kad Amerika ir toliau tęs visas pastangas gerinant klimatą, bet tuo pačiu ketina pasitraukti iš Paryžiaus klimato sutarties. Tokia retorika suteikia pusiau ironijos, pusiau rimtumo, susimąstymo“, – sakė jis.
I.Laursas išskyrė ir princo Charleso pasirodymą Davose, kur atvykęs taip pat kalbėjo apie klimato kaitą.
„Kaip žurnalistai sako, ką tik susitvarkė su savo skandalais, susijusiais su sūnaus bandymu atsitraukti nuo karališkos šeimos. Ir čia atvažiavęs kalba apie klimatą“, – kalbėjo pašnekovas.
G.Thunberg antradienį Davose pareiškė, kad „praktiškai nieko nebuvo padaryta“ kovai su klimato kaita. Tačiau, I.Laurso teigimu, forumo dalyviai išskiria, kad paauglę aktyvistę reikia priimti kaip simbolį, nes „kaltinimai ar problemų paryškinimas savaime nėra naujiena“.
„Rimtuose pokalbiuose kalbama apie tai, ką reikia daryti, o ne kaltinama ir rodoma, kas yra kaltas“, – sakė jis.
Dėmesys – skaitmeninei nelygybei
Antroji pagrindinė forumo tema – nelygybė visomis prasmėmis. Jei anksčiau buvo kalbama apie ekonominę-socialinę nelygybę, šiais metais prisidėjo ir skaitmeninė nelygybė. Pasak I.Laurso, atkreipiamas dėmesys, kad ne visi turi vienodas galimybes suprasti, kaip dirbti su naujausiomis technologijomis, didinti savo skaitmeninį raštingumą, turėti priėjimą prie dirbtinio intelekto, kvantinių kompiuterių.
„Penktadalis žmonių vis dar atjungti nuo žinyno, lobyno – interneto. Tai vis didesnė problema, nes gyvenimas naujajame pasaulyje yra susijęs su skaitmeniniu raštingumu. Jeigu nemoki naudotis šiuolaikiniais instrumentais, jeigu jie tiesiog nepasiekiami, pažiūrėjus į tokias šalis kaip Indija, Pakistanas, Tailandas, Vietnamas, Indonezija, kur kartais ir interneto nėra, tai pradeda atskirti žmones daug labiau nei ekonominė atskirtis“, – kalbėjo jis.
Davose diskutuojama, kad atotrūkis tarp skaitmeniškai išsilavinusių ir neišsilavinusių žmonių vis didėja. Tačiau I.Laursas pasidžiaugė, kad Lietuva šiame kontekste pirmauja ir yra tarp 10 proc. pasaulio lyderių kalbant apie mentalitetą, skaitmeninių paslaugų prieinamumą ir jų kokybę, raštingumą, švietimą.
„Kita vertus, pasaulis yra globalus ir kartais nepakanka dešimtuko, kartais tiesiog reikia būti geriausiu, ir taškas. Tikrai neturime tų pačių bėdų kaip indai, kurie sako, kad pas juos kalnuose tiesiog niekaip negalėtų pastatyti infrastruktūros.
Esu kalbėjęs su vaikų gynimo organizacija, kuri naudoja skenavimą iš palydovo, nes neturi duomenų, kur Indijoje yra mokyklos. Naudodami dirbtinį intelektą pagal įvairius požymius gauna signalą, kad ten gali būti mokykla, ir tuomet siunčia misiją bei organizuoja interneto ryšį. Nes neturėdamas interneto esi tiesiog atskirtas nuo viso pasaulio. Mums Lietuvoje tokios problemos visai nėra žinomos“, – 15min pasakojo verslininkas.
Trečioji tema, apie kurią kalba Davose, – kapitalizmas. I.Laurso teigimu, kapitalizmo sąvoka kinta ir ji siejasi su nelygybe. Iki 1972-ųjų, per visą trečią pramoninę revoliuciją, grąžos ir darbui, ir kapitalui augimas buvo visiškai vienodas. Situacija pasikeitė peržengus 1972 metų slenkstį, kai JAV perėjo prie valstybės valdomos valiutos (JAV dolerio) kurso. Nuo to laiko pradėjo didėti grąžos į darbą ir į kapitalą augimo skirtumas.
Dar po penkiasdešimties metų dėl progreso ir naujųjų technologijų patobulėjusios ekonomikos galios, kapitalas pradėjo uždirbti tris kartus daugiau, o grąža į darbą padidėjo tik 15 procentų.
„Šnekama apie tai, kad pasaulis nėra vienodas. Visi žino, kad turčiai turtėja, skurdžiai skursta, bet mažai kas žino apie ekonominius instrumentus, per kuriuos tai vyksta“, – kalbėjo jis.
I.Laursas atkreipė dėmesį, kad šiandien šis klausimas dar aštresnis, nes esame ties riba, kai kapitalui iš principo nereikės žmogaus darbo – nei rankinio, nei protinio, nei kūrybinio. Iki šiol buvo išlaikomas balansas ir bet kokiam kapitalui reikėjo kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau dabar dėl technologijų įtakos kapitalas tampa visiškai savarankiškas, yra apsirūpinęs augimo bei reprodukcijos resursais ir instrumentais.
„Pirmą kartą per visą istoriją kapitalui gali neprireikti žmogaus. Kaip tai keičia visą visuomenę makro lygmenyje? Kapitalas be žmonių plečiasi beprotiškai greitai, grąža iš kapitalo yra vienintelė grąža. Klausimas, kaip ir kokį surasti darbą, kokią vietą turėtų turėti žmogus pasaulyje? Galime iš to sukurti naudą, bet galime palikti, kaip yra. Bet tai veda į nelabai ką. Apie tai pradedama šnekėti“, – 15min pasakojo jis.
Ukraina nori pakeisti Didžiąją Britaniją
I.Laursas labai gerai vertina Ukrainos pasirodymą Davose, nes ukrainiečiai yra pastatę atskirus „Ukrainos namus“. Be to, pasakojo, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis palygino save su Britanija.
„Sako, mes panašūs pagal dydį ir kaip tik atsilaisvina didelės šalies vieta Europos Sąjungoje. Tai kaip užuomina, kad Ukraina galėtų būti ta didelė šalis, kuri kompensuotų kitos didelės šalies išėjimą. Ukraina pozicionuojama kaip išskirtinių investicinių galimybių šalis. Retorika atvira, kviečia investuoti ir žada garantuoti saugumą investicijoms. Jeigu dar tai atitiktų realybę, būčiau labai laimingas. Klausimas tik, ar naujam prezidentui pavyks realizuoti pažadus“, – tikino jis.
