Pernai lietuvių išleista suma Lenkijoje išaugo 5 procentais, iki 1,56 milijardo zlotų, arba maždaug 366 milijonų eurų, rodo Lenkijos Centrinio statistikos biuro suminiai keturių ketvirčių duomenys. Palyginimui, mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ pardavimo pajamos 2017 m. sudarė 313 mln. eurų, o „Lidl“ – beveik 300 mln. eurų.
Paskutinį metų ketvirtį vienas asmuo iš Lietuvos per vieną kelionę Lenkijoje vidutiniškai išleido 511 zlotų arba 120 eurų dabartiniu zloto kursu.
„Tendencijos nėra džiuginančios, nes vis daugiau pinigų iškeliauja iš mūsų šalies. Ir tai neapsiriboja tais 366 mln. eurų, nes reikia suprasti, kad mes tuos pinigus išvežame ir paliekame ten. O jei pinigai būtų išleisti Lietuvoje, jie toliau cirkuliuotų apyvartoje, ir būtų išleidžiami dar kartą: gamintojas gauna pinigus, gamintojas išmoka atlyginimus, tie atlyginimai vėl išleidžiami. O čia šiuo atveju išvežame pinigus ir jų netenkame. Galima sakyti, netenkame kraujo savo sistemoje“, – vertina Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas.
Lietuvos biudžetas dėl to galėjo negauti maždaug 75 milijonų eurų pajamų vien vertinant 21 proc. PVM tarifą, tačiau praradimai būtų dar didesni įvertinant nesukurtas darbo vietas, negautas vietos įmonių apyvartas ir kitus mokesčius.
M.Dubnikovą stebina ir tai, kad lietuviai daugiau Lenkijoje išleidžia, kai jų pajamos šalyje didėja – atrodytų, paskatų važiuoti į Lenkiją lieka mažiau.
„Žmonių pajamos padidėjo gana reikšmingai praėjusiais metais, ir dėl to jie gali sau leisti daugiau išleisti. Bet pagal augimo tempą galima padaryti išvadą – jie daugiau uždirba, daugiau ir išveža. Tai nedžiugina. Nes buvo galbūt galima tikėtis, kad augant žmonių pajamoms, jie nustos važiuoti į Lenkiją, dėl savo patogumo išleis daugiau pinigų Lietuvoje. Bet panašu, kad didėjant pajamoms, didėja ir apsipirkimai Lenkijoje, didėja jų apimtys“, – sako M.Dubnikovas ir pažymi, kad pakeisti šiuos įpročius vėliau gali būti sunku.
Nepaveikė ir sekmadieniais apribota prekyba
Lenkijoje šiemet prekybos centruose įsigaliojo griežtesni prekybos draudimai – per visus metus yra tik 15 sekmadienių, kuriais prekyba leidžiama. Parduotuvėse apsipirkti galima kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį, o taip pat sekmadieniais prieš Velykas, Kalėdas ir Naujuosius metus.
Jau ir pernai prekyba sekmadieniais buvo apribota – parduotuvės buvo atidarytos tik pirmą ir paskutinį mėnesio sekmadienį, tačiau tai lietuvių srauto į Lenkiją nesumažino.
„Nauji apribojimai dėl prekybos sekmadieniais – vargu ar tai labai stipriai paveiks lietuvaičių įpročius. Jie tikriausiai susikoncentruos į pirkimus penktadienį ar šeštadienį, tiesiog pakeis įpročius, kada važiuoja. Na ir šiaip sekmadienis yra ta diena, kada žmonės daugiausia nori praleisti su šeima. Turbūt, kol išlieka kainų skirtumai, tol mes matysime tokias tendencijas“, – vertina M.Dubnikovas.
Nukenčia maisto prekių pardavėjai, vaistinės
Anot LVK atstovo, daugiausiai dėl išvažiuojančių pirkėjų Lietuvoje nukenčia vietos maisto gamintojai.
„Prieš porą metų dariau apklausą vietos žmonių, lietuvaičių, kurie apsipirkinėja Lenkijoje – tai labai aiškiai matėsi, ką jie perka. Tai maisto produktai, po to pagal populiarumą rikiuojasi farmacijos prekės, statybos medžiagos, žaliavos, namų apyvokos reikmenys“, – vardija M.Dubnikovas.
Anot jo, didele dalimi kainų skirtumus nulemia mokesčių politika.
„Tai pasekmė keleto dalykų – mokesčiai ir akcizai. Šioje vietoje reikėtų pasvarstyti, ar nereikėtų reikšmingai sumažinti PVM maisto produktams, galbūt netgi perpus, ir tokiu būdu konkuruoti su Lenkija. Nes akivaizdu, kad išvežamų pinigų svarba didėja ir didės ateityje“, – kalba verslininkų atstovas.
Lenkų statistikai neišskiria, ką perka lietuviai, tačiau jie vertina, ką perka visi į šalį atvažiavę užsieniečiai – iš jų lietuviai sudaro tik kelis procentus.
Lenkijoje visi užsieniečiai pirkėjai dažniausiai perka statybines ir remonto medžiagas, elektronikos ir namų apyvokos prekes, taip pat automobilių dalis. Maisto produktams užsieniečiai skiria 11,9 proc. išleidžiamų lėšų, alkoholiui – 2 proc.
Lankosi dažniau nei prieš metus
Pernai Lenkijoje Lietuvos gyventojai apsilankė 5,8 milijono kartų, tai maždaug šimtu tūkstančių kartų dažniau nei prieš metus, rodo Lenkijos statistika.
„Jeigu visa Lietuva du kartus nuvažiuoja į Lenkiją, akivaizdu, kad tai yra daug. Aišku, ne visi važiuoja. Tie, kurie važiuoja, greičiausiai važiuoja kas mėnesį ar net dažniau. Teko kažkada studiją daryti ir apklausinėti žmones: aktyvūs žmonės tikrai važiuoja kas mėnesį ar net dažniau. Tačiau bendras skaičius yra toks didelis, kad matuojame ne miesteliais ar miestais, o Lietuvomis“, – lygina M.Dubnikovas.
Panašu, kad dauguma į Lenkiją važiuoja ne dėl turizmo – vos kirtus sieną, keturi penktadaliai lietuvių nenuvažiuoja toliau nei 30 km, rodo Lenkijos centrinio statistikos biuro IV ketvirčio statistika. Tačiau beveik pusėlietuvių iki Lenkijos sienos turi pavažiuoti ir daugiau nei 50 kilometrų.
Tarp visų Lenkijos užsienio turistų pernai paskutinį ketvirtį iš Lietuvos sieną kirto 3,7 proc. atvykėlių, tiek pat atvyko iš Baltarusijos. Daugiausia į Lenkiją traukė vokiečiai (46 proc.), čekai (21,9 proc.), slovakai (14,5 proc.), ukrainiečiai (8,8 proc.), rodo Lenkijos statistika.
