Dabartinėje darbovietėje yra įvairių veiklų, kurios padeda pailsėti nuo pragariškų kvapų, o laimingiausia Pasaulio šalimi laikomoje Danijoje kentėti reikėdavo visą darbo dieną.
„Baigiau Klaipėdos 24-ąją profesinę technikos mokyklą, todėl ir važiuodamas į Daniją ieškojau darbo pagal suvirintojo profesiją. Su draugais Danijoje radome išties neblogą darbą – remontavome laivus, kurie vėliau plaukiodavo aplink vėjo jėgaines ir tikrindavo jų būklę“, – darbo specifiką pasakoja R. Kundrotas.
Tačiau darbas Danijoje nebuvo lengvas. Darbo sąlygos svečioje šalyje buvo itin kenksmingos – virinant laivus išsiskirdavo nuodingos dujos, kurias tekdavo uostyti visas 8 darbo valandas. Dabartinėje darbovietėje yra įvairių veiklų, kurios padeda pailsėti nuo pragariškų kvapų, o laimingiausia Pasaulio šalimi laikomoje Danijoje kentėti reikėdavo visą darbo dieną.
Vyras nesigaili išvažiavęs ne tik dėl geresnio skandinaviško atlyginimo, bet ir todėl, kad užsienyje įgijo gerą profesinę ir kultūrinę patirtį, nes teko dirbti su naujausia, modernia įranga, pasisėmti žinių.
„Žinoma, buvo smagu susipažinti su danų darbo kultūra: jie puikiai derina darbą ir poilsį – netinginiauja, tačiau ir nepersidirba. Jie stebėjosi, matydami, kaip mes – emigrantai iš Rytų Europos – ariam“, – prisimena pusantrų metų emigranto duoną valgęs lietuvis.
Noras patausoti sveikatą buvo viena priežasčių, kodėl mechanizatorius – suvirintojas grįžo į Lietuvą. Kita svarbi priežastis – šeima. Nors prieš išvykdamas į Daniją tikėjosi, kad anksčiau ar vėliau pavyks į svečią šalį atsivežti ir šeimą, tačiau likimo keliai eilinį sykį pasirodė nežinomi.
R. Kundroto teigimu, sugrįžti į Lietuvą nebuvo sudėtinga, nes galutinai persikraustęs į Daniją taip ir nebuvo. Šeima visus pusantrų metų gyveno Lietuvoje, stogas virš galvos buvo, o kai reikėjo ieškotis darbo, į kolektyvą atgal mielai priėmė buvę vadovai. Bendradarbiai taip pat į komandą grįžusį narį sutiko šiltai.
„Išvažiuoti iš Lietuvos nebeketinu. Viena vertus, iširo mūsų kompanija, su kuria pradėjome dirbti užsienyje, o po vieną važiuoti nėra taip drąsu. Antra vertus, kai pabūni Lietuvoje, nebesinori išvažiuoti. Dabartinis mano darbdavys sukuria geras darbo sąlygas, turiu visas socialines garantijas, atlyginimas mokamas laiku, o arti nereikia taip, kaip Danijoje“, – sako „Hidrostatybos“ darbuotojas.
Vyras nesigaili išvažiavęs ne tik dėl geresnio skandinaviško atlyginimo, bet ir todėl, kad užsienyje įgijo gerą profesinę ir kultūrinę patirtį, nes teko dirbti su naujausia, modernia įranga, pasisėmti žinių. Tačiau tokios patirties nenorėtų paversti kasdienybe.
