NATO viršūnių susitikime, preliminariais duomenimis, dalyvaus apie 5 tūkst. žmonių, tarp jų – delegacijos iš 40-ies valstybių, jų vadovai ir žurnalistai. Renginys vyks dvi dienas – liepos 11 ir 12.
Aukšto lygio susitikimui reikalingos infrastruktūros pirkimų vertė, pasak „Litexpo“, siekia apie 17 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Ši suma suderinta su Užsienio reikalų ministerija.
Tačiau klausimų visuomenėje kilo dėl pirkimo būdo, kurį pasirinko „Litexpo“ – dauguma pirkimų atlikti neskelbiamų derybų būdu, tai reiškia, kad į juos užtenka pasikviesti vieną tiekėją.
Šį pirkimų būdą ne kartą kritikavo tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek ekspertai. „Transparency International“ Lietuvoje skyrius yra rašęs, kad „neskelbiamos derybos kaip viešųjų pirkimų būdas turėtų būti renkamasis išimtiniais atvejais dėl padidintos rizikos korupcijai, neskaidriems susitarimams.“
Bendra vertė – 17 mln. eurų
Pažvelkime atidžiau, ką įsigijo „Litexpo“. Tiesa, reikia pažymėti, kad tai yra potencialios sutarčių vertės, o galutinės išlaidos gali būti ir mažesnės.
Su įmone „Muzikos ekspresas“ neskelbiamų derybų būdu sudaryta 1,5 mln. eurų sutartis dėl apšvietimo įrangos nuomos, įdiegimo ir priežiūros. Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad reikalinga baltos šviesos panelių, valdymo pultų, kabelių komplektų, įvairių LED šviestuvų ir panašių dalykų.
Įmonei praėję metai nebuvo labai sėkmingi – Registrų centro duomenys rodo, jog 2022 m. ji patyrė 250 tūkst. eurų nuostolių. Jos pardavimo pajamos buvo 843 tūkst. eurų.
Su „Konferenta“ sudaryta sutartis už 788 tūkst. eurų. Techninėje specifikacijoje nurodomi poreikiai, susiję su vertimų sistemų, vertėjų kabinos, diskusijų pultų įrengimu, vaizdo kameros valdymu ir pan.
Įmonė dar nėra pateikusi informacijos apie finansinius rezultatus 2022 m., tad tenka remtis 2021 m. duomenimis – jie rodo, kad įmonės nuostoliai tais metais siekė 169 tūkst. eurų. Įmonės pardavimo pajamos buvo 2,5 mln. eurų.
Su įmone „Topaz LT“ neskelbiamų derybų būdu sudaryta sutartis už 630 tūkst. eurų. Iš jos planuojama nusipirkti pakylų, laikinų paviljonų ir pan. nuomos, sumontavimo ir demontavimo paslaugų. Ši įmonė 2021 m. patyrė 18,6 tūkst. eurų nuostolių. Įmonės pardavimo pajamos šiuo laikotarpiu siekė 409,8 tūkst. eurų.
Tuo metu su „Screen Service“ sudaryta sutartis už 1,6 mln. eurų vaizdo ir konferencinės įrangos nuomos bei priežiūros paslaugoms įsigyti. Įmonė 2021 m. uždirbo 119,3 tūkst. eurų pelno, jos pardavimo pajamos buvo 946 tūkst. eurų.
Su „Up Records“, kuri teiks garso įrangos nuomos ir priežiūros paslaugas, sudaryta 553 tūkst. eurų vertės sutartis. Ši bendrovė 2021 m. patyrė 50 tūkst. eurų nuostolių, jos pardavimo pajamos siekė 121 tūkst. eurų.
Didelės vertės sutartį „Litexpo“ sudarė ir su telekomunikacijų įmone „Telia Lietuva“ – planuojama įsigyti tinklo ir jo veikimo skirtų prekių nuomos paslaugų už beveik 2,8 mln. eurų. Kas įeina į šią sumą? Sutartyje nurodoma, kad įmonė įsigis interneto ryšio ir belaidžio vietinio tinklo (Wi-Fi) įrengimo, fiksuoto telefono ryšio, televizijos paslaugų, nešiojamųjų kompiuterių nuomos, monitorių, spausdintuvų, dokumentų naikiklių nuomos paslaugų. Taip pat reikalaujama užtikrinti paslaugos stebėjimą realiu laiku, kibernetinį saugumą, gedimų pašalinimą per ne mažiau kaip 4 valandas.
„Bitė Lietuva“: buvo galima sutaupyti 940 tūkst. eurų
Įdomu ir tai, kad „Litexpo“ valdyboje dirba Aleksandras Golodas, kuris yra ir „Telia Lietuva“ pardavimų vadovas.
Į šį momentą dėmesį atkreipė „Telia Lietuva“ konkurentė „Bitė“. Įmonė abejojo pirkimų skaidrumu ir sakė, kad „Litexpo“ galėjo neteisėtai pasinaudoti įstatymo nuostata dėl pirkimo neskelbiamų derybų būdu.
„Neskaidrūs pirkimai yra bloga praktika, o dar labiau apmaudu, kad jie vyksta tokios svarbos organizacijos kaip NATO kontekste. Nenorime sutrukdyti šio pirkimo, suvokiame Lietuvos skaidrumo ir etikos standarto laikymąsi kaip aukštesnį. Norėtume ir kreipėmės į tarnybą, kad tikrais vardais įvardytų – mums reikia išaiškinimo, ar šis pirkimas nepažeidė įstatymų, ar buvo laikomasi aukščiausių skaidrumo ir etikos standartų“, – BNS sakė „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.
Tiesa, „Litexpo“ vėliau nurodė, kad priimant sprendimus dėl šių klausimų A.Golodas buvo nusišalinęs.
Be to, G.Butėnas teigė, kad dėl „Litexpo“ sprendimo pirkti paslaugas iš „Telia Lietuvos“ valstybė permokės maždaug 0,94 mln. eurų, nes tokia suma pigesnį pasiūlymą galėjo pasiūlyti „Bitė Lietuva“.
„Konkurencijos nebuvimas išpučia kainas. Taip nutiko ir šįkart. Įvertinę viešai prieinamus pirkimo dokumentus, „Bitė Lietuva“ nustatė, kad galėjo visas reikiamas paslaugas pasiūlyti bent 33,85 proc. pigiau, t. y. „Litexpo“ įgyvendinę šį pirkimą sumokės „Telia Lietuva“ bent 942 765 eurų eurų daugiau nei rinkos kaina“, – konstatavo jis.
Klausimų dėl sprendimo pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu turi ir renginių organizavimo sektoriaus dalyviai.
„Gaila, kad kitoms renginių organizavimo įmonėms nepavyko sudalyvauti tokiame konkurse, nors aš tikrai kasdien peržvelgiu Viešųjų pirkimų sistemą ir kitas sistemas, kad matytume pirkimus ir galėtume juose dalyvauti“, – 15min sakė įmonės „Renginio efektas“ vadovė Laura Gylytė.
Kita vertus, ji sutiko, kad įmonės, su kuriomis sudarytos sutartys, nėra naujos ir niekam nežinomos. Visgi iš pirmo žvilgsnio abejonių kelia kainos.
„Tai renginių industrijoje ne vienerius metus dirbančios kompanijos, kurios, net neabejoju, paslaugas suteiks kokybiškai. Kas liečia sutarčių vertes – kyla klausimų. Sutinkame, kad renginys nėra eilinis, čia svarbu užtikrinti maksimalią kokybę. Tiek kokybiška įranga, tiek specialistų su patirtimi darbas kainuoja ir kiekvienais metais kainuoja vis daugiau, tačiau būtų įdomu pamatyti faktines šių pirkimų kainas, nes kol kas sutarties vertės atrodo gerokai didesnės nei techninėse specifikacijose nurodyti poreikiai“, – komentavo L.Gylytė.
Renginių organizatoriai: specifikacijos rėkte rėkia, kad norima pasitaškyti pinigais
Pasak „Renginių efekto“ vadovės, tokios kainos, kurios yra nurodytos sutartyse, matomos yra labai retai.
„Man nėra tekę organizuoti renginio, kurio vien konstrukcija kainuotų virš 600 tūkst. eurų. Galbūt čia bus statoma kažkas labai grandiozinio. (...) Pavyzdžiui, techninė specifikacija dėl vertimo sąlygų užtikrinimo yra pakankamai standartinė, kuri niekada nekainuoja 100 tūkst. eurų“, – sakė L.Gylytė.
Ji taip pat antrino „Bitės Lietuva“ vadovui, kad tokiuose konkursuose konkurencija yra būtina.
Man nėra tekę organizuoti renginio, kurio vien konstrukcija kainuotų virš 600 tūkst. eurų.
„Nors ir neabejojame pasirinktų įmonių patirtimi, Lietuvoje kokybiškai paslaugas teikiančių įmonių yra tikrai ne viena ir konkurencija pirkimuose – būtina, o kai sakoma, kad dėl skubos buvo renkamos įmonės per neskelbiamas derybas – tai kažkaip neįtikina”, – akcentavo ji.
Tuo metu renginių režisierė, įmonės „Menai renginiai“ vadovė Erika Purauskytė taip pat nusistebėjo sutartyse įvardytomis kainomis.
„Net trumpam užmetus akį į pirkimo reikalavimo dokumentą, akivaizdu, kad sutaupyti galima. Kadangi esu dirbusi su šiais tiekėjais daugybėje puikių renginių, tikrai žinau, kad jie gali itin kokybiškas paslaugas suteikti daug pigiau. Bet jei užsakovas nori pasitaškyti pinigais, kuris tiekėjas bus prieš? Pačios specifikacijos rėkte rėkia, kad „mes norime pataškyti pinigų“. Tai ir taško dalykams, kuriuos galima padaryti paprasčiau ir taupiau, bet užsakovo pageidavimas yra kardinaliai priešingas“, – 15min sakė renginių E.Purauskytė.
Ji pridūrė, kad supranta kolegas, dirbančias šiame renginyje, nes „organizatoriams užsakovų noras yra įsakymas“.
„Litexpo“: vykdant pirkimus atviro konkurso būdu grėsė nespėti
Kritikuojama „Litexpo“ komentare 15min sakė, kad parengiamuosius darbus griežtai įrėmino aukščiausi NATO kokybės ir saugumo reikalavimai, didžiulė darbų apimtis bei itin trumpas pasirengimui skirtas laiko terminas.
Anot įmonės, darbų planui taip pat turėjo įtakos visų institucijų numatytas pirkimų eiliškumas, poreikis tiekėjams tinkamai pasiruošti sutarčių vykdymui, poreikis turėti tiekėjo atstovą tolimesnėms konsultacijoms su NATO Tarptautiniu sekretoriatu bei laikas, reikalingas tiekėjams įvykdyti visus su NATO saugumu susijusius reikalavimus.
Itin dažnai, pasak įmonės, vienų darbų atlikimas priklauso nuo kitų, t. y. neatlikus vienų darbų / pirkimų, kitų pradėti neįmanoma.
NATO vadovų aukščiausio lygio susitikimo parengiamiesiems etapams reikalinga įvykdyti daugybę skirtingų viešųjų pirkimų procedūrų, teigė „Litexpo“.
Pirma, reikalinga įsigyti techninį projektą pagal NATO pateiktus reikalavimus, antra, įsigyti inžinerinius sprendinius, siekiant pritaikyti esamą „Litexpo“ infrastruktūrą renginio poreikiams, trečia, baldų projektavimo ir gamybos paslaugas, ketvirta, įrengimo paslaugas ir kt.“, – teigiama komentare.
„Šie viešieji pirkimai negali būti vykdomi vienu metu, o turi būti vykdomi tik vienas po kito. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia įsigyti inžinerinius sprendinius, projektavimo paslaugas ir tik tada pagal gautus sprendinius galima pradėti organizuoti ir vykdyti baldų projektavimo, gamybos ir kitų paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus“, – komentare sakė „Litexpo“.
Įmonė atkreipė dėmesį ir į chronologiją: Užsienio reikalų ministerijos ir „Litexpo“ sutartis buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 1 d., o NATO tarptautinio sekretoriato nariai tik 2022 m. rugsėjo 26 d. apsilankė Lietuvoje ir „Litexpo“ tam, kad įvertintų preliminarius renginio planus, pateiktų savo reikalavimus bei pastebėjimus dėl susitikimo organizavimo.
„Kiekvieną kartą priimant sprendimą dėl pirkimo būdo parinkimo, įvertinama ir tai, ar viešuosius pirkimus vykdant atviro konkurso būdu, kiltų rizika, kad NATO šalių vadovų susirinkimui tinkamai ir laiku nebus pasiruošta. Tokia situacija lemtų nenusakomo dydžio žalą visos Lietuvos Respublikos, kaip NATO strateginės partnerės, reputacijai“, pabrėžė įmonė.
„Bet koks nukrypimas būtų kėlęs riziką sklandžiam organizavimui“
Komentare „Litexpo“ taip pat tvirtino, kad visi viešieji pirkimai buvo vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, pagal ministrės pirmininkės sudarytos darbo grupės bei NATO sekretoriaus planą ir konkrečiu metu prieinamą informaciją.
„Bet koks reikšmingesnis nukrypimas nuo Vyriausybės darbo grupės suplanuotų užduočių ir darbų grafiko keltų riziką sklandžiam renginio organizavimui, kuriam galutinai, pagal NATO reikalavimus, privaloma būti pasirengus iki birželio 30 d.“, – nurodė „Litexpo“.
„Litexpo“ pateikė ir pavyzdį – įmonė telekomunikacijų viešojo pirkimo sutartį privalėjo sudaryti ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos, nes visą įrangą (telefonus, spausdintuvus, kompiuterius, dokumentų naikinimo aparatus ir kt.) būtina užsakyti bent 6 mėnesius iki numatomo renginio tam, kad ji būtų pristatyta laiku.
Be to, asmenims, kurie renginio metu teiks paslaugas padidinto saugumo patalpose, pasak „Litexpo“, turi būti išduotas Valstybės saugumo departamento leidimas dirbti su slapta informacija, o tai gali užtrukti iki 6 mėnesių.
Taip pat viena iš NATO šalių vadovų susitikimo saugumo priemonių yra kritinės infrastruktūros, kurios pažeidžiamumas dėl kibernetinių incidentų gali turėti rizikos viso renginio eigai, rizikos vertinimas.
„Į šią kritinę infrastruktūrą įeina ir telekomunikacijų įrenginiai (pavyzdžiui, telefonai, kompiuteriai ir kt.). Šį rizikos vertinimą atlieka Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, o tokį vertinimą yra numatyta atlikti ne vėliau, kaip iki 2023 m. balandžio 6 d. Tai reiškia, kad iki šios dienos „Litexpo“ privalo būti jau faktiškai įsigiję reikalingus telekomunikacijos įrenginius. Atsižvelgiant į tai, kad tokių įrenginių pristatymo terminas neretai gali užtrukti iki 6 mėnesių, viešojo pirkimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau nei iki 2022 m. pabaigos“, – komentare sakė įmonė.
Tarnyba sako, kad neskelbiamų derybų metu didesnė rizika permokėti
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) komentare 15min teigiama, kad neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime patiriama didesnė rizika sumokėti daugiau.
„Tai priklauso nuo sutarties vykdymo terminų, rinkoje veikiančių tiekėjų, į pirkimą kviečiamų tiekėjų skaičiaus, pirkimo vykdytojo gebėjimo susiderėti“, – teigiama VPT komentare.
Tarnyba nusprendė vertinti „Litexpo“ vykdytą ryšio paslaugų pirkimą dėl neskelbiamų derybų būdo – taip pat atsižvelgiant į pasirodžiusią informaciją viešojoje erdvėje svarsto, kuriuos papildomai pirkimus vertinti, kad pamatytų bendrą vaizdą.
Viešųjų pirkimų įstatymas, anot institucijos, numato, kad neskelbiamos derybos yra galimas pirkimų būdas, bet to imantis turi būti tam tikros sąlygos.
„Neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas gali būti grindžiamas ypatinga skuba, jei ji nepriklauso nuo pirkimų vykdytojo. Ar tai pasiteisinama šiuo atveju, tarnyba galės atsakyti, kai pabaigs pirkimo dėl ryšio paslaugų vertinimą“, – nurodoma komentare.
Neskelbiamos derybos nuo atviro konkurso skiriasi tuo, kad jo procedūros vyksta greičiau, bet to, į neskelbiamas derybas gali būti kviečiamas tik vienas tiekėjas.
URM: ministerijai nėra pavesta vykdyti viešųjų pirkimų kontrolės
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija (URM), atsakydama į klausimus dėl pirkimų neskelbiamų derybų būdu, pabrėžė, kad ministerijai nėra pavesta vykdyti viešųjų pirkimų teisėtumo kontrolės ir ji neturi teisinių galimybių daryti poveikį kitų institucijų ir bendrovių sprendimams.
„Taip pat norime priminti, kad susitikimas yra neeilinis valstybinės ir tarptautinės reikšmės renginys, kurį organizuojant dalyvauja daug institucijų ir kuris organizuojamas laikantis detalių NATO Tarptautinio sekretoriato nustatytų reikalavimų, kurie apima daugybę sričių“, – teigė ministerija.
Ji nurodė, kad tikslui įgyvendinti sudaryta tarpinstitucinė darbo, o Vyriausybė taip pavedė darbo grupei patvirtinti NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų planą, kurio turi laikytis visos NATO šalių vadovų susitikimo organizavime dalyvaujančios perkančiosios organizacijos ir kiti NATO šalių vadovų susitikimo organizavime dalyvaujantys subjektai.
Tuo metu sprendimą, kokį pirkimo būdą pasirinkti, anot ministerijos, priima kiekviena perkančioji organizacija atskirai, įvertinus teisinių, faktinių, techninių veiksnių visumą, reikalingą laiką tokiam pirkimui atlikti bei paliekant tiekėjui laiko tinkamai pasirengti sutarties vykdymui.
„Taip pat norėtume pažymėti, kas negalime visiškai sutikti su teiginiu, jog NATO viršūnių susitikimui organizuoti valstybės lėšos dažniausiai yra leidžiamos atliekant didžiulius pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Kaip jau minėjome pirkimo būdo pasirinkimą lemia daugybė veiksnių. URM įvertinusi visus šiuos faktorius ir galimas rizikas ministerijai priskirtus supaprastintus ir tarptautinius viešuosius pirkimus vykdo atviro konkurso būdu“, – teigė ministerija.
