„Kad taip būtų nutikę tik mano broliui... Turiu bent keturis 20-22 metų draugus, kurie nuolat lošia, stato lažybų bendrovėse, pralošinėja, nori atsilošti ir ima greituosius kreditus. O tos bendrovės ir duoda. Vienas mano draugas net gavo, nors yra studentas ir niekur nedirba. Paskui kilo problemų, kas turi grąžinti. Tėvai...“ – istoriją apie savo brolio problemas pradeda vaikinas, nenorėjęs skelbti savo vardo ir pavardės, todėl pavadinkime jį Algirdu (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).
Dalina bet kam ir bet kaip?
Jo brolis dirba, per mėnesį uždirba apie 650 eurų. Kaip pastebi Algirdas, jaunam žmogui tai nėra tiek ir mažai, bet finansinių įsipareigojimų jis jau turėjo ir anksčiau, tad, jo skaičiavimais, dabar jis galėjo gauti geriausiu atveju vieną greitąją paskolą.
„Bet jis gavo tų paskolų ne vieną, nesvarbu, kad pajamos tam buvo per mažos. Vis tiek jam davė, iš viso dabar – 16 tūkst. eurų skola. Viskas išaiškėjo, kai atėjo laiškai į pašto dėžutę ir juos pamatė mama“, – pasakojo vilnietis.
Pinigų jo broliui nepagailėjo keturios bendrovės: „SMS pinigai“, „SMScredit“, „Vivus“ ir „Credit24“, tikina Algirdas. Pripažindamas, kad šioje situacijoje kalčiausias tas, kuris neatsakingai skolinasi, vis dėlto vyras kelia ir kitą klausimą – kodėl nėra tinkamos kontrolės dalinant pinigus tiems, kurie neturi iš ko skolų grąžinti?
Atsakymų kol kas Algirdas neišgirdo. Kreditų bendrovėse jam buvo paaiškinta, kad klientų mokumas tikrinamas manocreditinfo.lt, kur pateikiamos asmeninės kreditų istorijos. Tačiau esą pagal čia pateiktą informaciją jo brolis galėjo gauti ir daugiau paskolų.
„Puoliau skambinti tai bendrovei, bet ten man nieko nepaaiškino, dar užsipuolė, kad jie neprivalo nieko aiškinti“, – emocingai pasakojo vyras, sekmadienį sistemoje pažymėjęs varnele, kad jo brolis daugiau kreditų gauti negalėtų.
Kaip paaiškino „Creditinfo“ atstovai, tai nėra visiškai teisinga informacija. Finansų įstaigos mokumą vertina ne manocreditinfo.lt, o kreditų biure „Creditinfo“. O Manocreditinfo yra savitarnos sistema gyventojams, kurioje galima susipažinti su savo kredito istorija: finansiniais įsipareigojimais, pradelstais mokėjimais (jei tokių yra), sužinoti, kas domėjosi jūsų asmens duomenimis. Kitaip tariant, sužinoti, kaip atrodai prieš kreipiantis kredito arba kokia informacija, vertindamos mokumą, disponuoja finansų įstaigos.
„Dėl asmens duomenų saugumo nei apie patį asmenį, nei brolį, sesę ir kitus šeimos narius telefonu informacija nėra teikiama“, – paaiškino „Creditinfo“ komunikacijos vadovas Aleksas Rozentalis.
Pasigedo kontrolės
Jis gavo tų paskolų ne vieną, nesvarbu, kad pajamos tam buvo per mažos. Vis tiek jam davė, iš viso dabar – 16 tūkst. eurų skola, – pasakojo vilnietis.
Kitas žingsnis, kurį žengė Algirdas, buvo skambutis Lietuvos bankui. Čia jis irgi bandė išsiaiškinti, kodėl taip nekontroliuojamai galima gauti dideles sumas, kurias paskui nežinia kaip teks grąžinti. Bet tikina pagalbos nesulaukęs, pasiūlyta tik rašyti pretenzijas konkrečioms įmonėms.
Vyras pasakojo susidūręs su sunkumais, kai panoro kuo greičiau grąžinti visas brolio skolas. Jo teigimu, kreditų bendrovės vilkino laiką atsakydamos, kiek tiksliai siekia skola ir pan. Be to esą vienoje sutartyje net nebuvo tiksliai nurodytos palūkanos, tik parašyta, kad jos siekia „iki procento“.
„Kažkoks užburtas ratas. Bet manau, kad turėtų būti kitaip: jeigu bendrovė išdavė nepamatuotai kreditą, turėtų pati būti ir atsakinga už tai“, – įsitikinęs vilnietis.
Situaciją pakomentuoti paprašėme Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentą Liutaurą Valicką. Pateikiame visą jo komentarą.
„Esame tikri, kad tokiose situacijose reikia ieškoti sprendimo, kuris padėtų į bėdą patekusiam žmogui. Todėl redakcijos paprašėme jaunuoliui perduoti LSVKA kontaktus, kuriais jis galėtų susisiekti su mumis ir pamėginti rasti išeitį, nes viena iš LSVKA funkcijų yra tarpininkauti tarp LSVKA narių ir vartotojų siekiant rasti kompromisą.
Tačiau nemažų ir, kaip suprantama, probleminių įsipareigojimų turintis jaunuolis su mumis nesusisiekė, ir, matyt, neturi tikslo rasti sprendimą, o tai skatina abejoti, ar jo istorija nėra išgalvota.
Pastebėtina, kad labai didelė jaunuolio įsipareigojimų suma susidarė per gana trumpą laiką, nes pirmuosius kreditus asmuo galėjo gauti tik sulaukęs 18 metų amžiaus. Abejojame, kad LSVKA narės jaunam asmeniui, gaunančiam tokias pajamas, galėjo suteikti tiek kreditų, kad įsipareigojimų suma pasiektų 16 tūkst. eurų.
Užtikriname, kad LSVKA įmonės vertina kiekvieno kredito prašančio asmens kreditingumą. Tuo tarpu jaunų žmonių kreditingumą LSVKA įmonės visuomet vertina konservatyviau: įmonė, gavus paraišką su asmens duomenimis, kreditų biure patikrina, kokių įsipareigojimų asmuo turi, kaip jų laikosi, ar kredito istorijoje nėra pradelstų mokėjimų. Ši ataskaita pateikiama per kelias minutes elektroninėmis priemonėmis.
Abejojame, kad LSVKA narės jaunam asmeniui, gaunančiam tokias pajamas, galėjo suteikti tiek kreditų, kad įsipareigojimų suma pasiektų 16 tūkst. eurų.
Kreditų bendrovės taip pat naudojasi keliolika duomenų bazių ir registrų, tokių kaip Gyventojų registras, Hipotekos registras, Skolininkų administravimo informacinė sistema, Smulkiųjų vartojimo kreditų biuras, Ieškomų asmenų registras, Negaliojančių dokumentų registras, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, SoDra ir kt. Gavus šiuos duomenis ir palyginus su kliento pateikta informacija bei pritaikius rizikos vertinimo modelį nusprendžiama, ar asmeniui gali būti suteiktas kreditas.
Be to, suteikiant kreditą laikomasi vadinamosios „40 proc. taisyklės“, kurią nustatė Lietuvos bankas – visų asmens įsipareigojimų per mėnesį suma negali viršyti 40 proc. tvarių jo pajamų. Kreditų išieškojimas negali būti nukreiptas į kitus asmenis.
LSVKA įmonės suinteresuotos, kad klientas laiku ir pareigingai grąžintų paskolintas lėšas. Vėluojant mokėjimams įmonės pinigai „įšaldomi“, o galiausiai išieškojimo procesas ir teisminiai ginčai lemia papildomas sąnaudas ir tokias visą sektorių diskredituojančias istorijas, kaip ši.
LSVKA įmonės suinteresuotos, kad klientas laiku ir pareigingai grąžintų paskolintas lėšas.
Už netinkamai įvertintą asmens kreditingumą, už „40 proc. taisyklės“ pažeidimą, kredito bendrovėms numatytos tūkstantinės baudos.
Pastebime, kad vartojimo kreditų sektorių prižiūrintis Lietuvos bankas pernai iš viso piniginėmis baudomis šalyje veikiančias įmones baudė tik keturis kartus, o 2013 metais – vos 1 kartą.
Tai rodo, kad įmonės laikosi teisės aktų reikalavimų. Reikia pripažinti, kad yra žmonių, kurie susiduria su problemomis grąžinti kreditą, tačiau tai ne masinis reiškinys. Juk yra ir vėluojančių grąžinti būsto paskolas, sumokėti komunalinius mokesčius ir pan..
LSVKA per metus tarpininkauja maždaug 200 vartotojų, susidūrusiems su problemomis dėl kredito grąžinimo. Dėl objektyvių priežasčių su finansiniais sunkumais susidūrusiems asmenims padedame susitarti su LSVKA narėmis dėl palūkanų skaičiavimo sustabdymo, skolos grąžinimo grafiko ar randame kitų individualizuotų sprendimų.
Turintiems priklausomybių, kurioms tenkinti žmonės ima kreditus, siūlome įsirašyti į registrą „Neteikit man kredito“. Tokiems asmenims LSVKA įmonės kreditų neteikia. Esant reikalui ginčai gali būti sprendžiami „Kreditų arbitraže“. O daugiau naudingos informacijos apie smulkiuosius vartojimo kreditus galima rasti portale vartotojams apiekredita.lt“.