Į mažmeninių mokėjimų rinką aktyviai veržiasi nebankinio sektoriaus įstaigos. Jos savo verslo modelius grindžia technologinėmis inovacijomis, siūlo naują patirtį vartotojams ir kelia naujų klausimų rinkos reguliuotojams. Apie tai kalbama Lietuvos banko kartu su Švedijos centriniu banku (Sveriges riksbank) organizuotoje mokėjimų konferencijoje Vilniuje.
„Šiuo metu Lietuvos bankas rengia nacionalinės mokėjimų rinkos transformavimo strategiją ir nebankinės institucijos, tikėtina, užims svarbią vietą joje. Mokėjimų rinkos konkurencijos stiprinimas reguliaciniais svertais ir lygiaverčių sąlygų sudarymas naujoms mokėjimo paslaugoms atsirasti yra strateginis Lietuvos banko tikslas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
„Jei negalėtume mokėti saugiai ir veiksmingai, ekonomika netrukus sustotų. Dėl išmaniųjų telefonų, planšečių, mobiliųjų telefonų bei sparčiojo interneto kinta mažmeninio mokėjimo rinkos, o kadangi renkamės naujus prekių ir paslaugų įsigijimo būdus, reikalaujame būtent tokių mokėjimo paslaugų, kurios būtų pritaikytos prie šio naujo sąveikavimo proceso. Mažmeninio mokėjimo rinkose dominuoja bankai, tačiau jie susiduria su iššūkiais, kylančiais ne tik dėl sparčių technologinių pokyčių, bet ir naujų dalyvių, didinančių konkurenciją ir inovacijų spartą“, – sako Cecilia Skingsley, Švedijos centrinio banko pirmininko pavaduotoja.
Pastaraisiais metais bankai patiria vis didesnę nebankinio sektoriaus mokėjimo paslaugų teikėjų, kurie stiprina savo pozicijas siūlydami rinkai technologiškai inovatyvias, patogias ir lanksčias paslaugas, konkurenciją. Akivaizdu, kad skaitmeninė revoliucija pasiekė ir mokėjimų rinką. Rinkos reguliuotojai jau dabar imasi priemonių, kad mokėjimai vyktų saugiai, o rinkos dalyviai veiktų skaidriai ir būtų užtikrinama sąžininga konkurencija.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvauja pranešėjai ir dalyviai iš nebankinio bei bankų sektoriaus, taip pat Europos ir nacionalinių priežiūros institucijų. Tarp pagrindinių konferencijos temų – augantis nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų vaidmuo, bankų ir nebankinio sektoriaus įstaigų konkuravimo ir bendradarbiavimo galimybės, reguliacinės aplinkos įtaka bei nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų ateities perspektyvos.
Konferencijoje pranešimus skaito Lietuvos banko, Švedijos centrinio banko, Europos Centrinio Banko, Europos Komisijos ir kitų institucijų atstovai. Savo įžvalgomis dalijasi komercinių bankų ir nebankinio sektoriaus atstovai. Nebankinio sektoriaus mokėjimų naujoves pristato pranešėjai iš bendrovių „Google“, „iZettle“, „TransferWise“.
