Detalus 18 mėnesių tyrimas parodė, kad pastaruoju metu tokie pervedimai smarkiai išaugo, ypač iš tokių valstybių kaip Kinija ir Rusija.
Kolumbijos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad 2014 metų pabaigoje 1,3 trln. dolerių vertės Rusijos įvairių aktyvų buvo laikoma mokesčių rojuose.
Kinijos piliečiai ofšoruose laiko maždaug 1,2 trln. dolerių vertės aktyvų, įskaičiavus ir Honkonge bei Makao laikomas lėšas. Tarp labiausiai paveiktų valstybių yra ir Malaizija, Tailandas bei Indonezija, kurias pastaraisiais metais krėtė dideli korupcijos skandalai.
Mokesčių rojais naudojasi ne tik tiek, kurie nori sutaupyti mokėdami mažiau mokesčių, bet ir nusikaltėliai bei kleptokratai, kurie rūpinasi savo pinigų apsauga bei informacijos apie juos nepasiekiamumu.
Vienas pagrindinių ofšorinių fondų šaltinių yra tokios naftos turtingos valstybės kaip Nigerija ir Angola, taip pat tyrime yra minimos Brazilija ir Argentina.
Kapitalo savininkams saugumas ir slaptumas yra toks svarbus, kad jie sutinka su apgailėtina finansine grąža, kuri būtų smarkiai geresnė, jeigu jie tuos pinigus namuose investuotų.
2012 metais atliktas tyrimas rodė, kad maždaug 20 trln. dolerių aktyvų yra laikoma mokesčių rojuose. Nepaisant nepalankaus visuomenių požiūrio į tokias valstybes, mokesčių rojų skaičius augo.
Besivystančių šalių mokesčių rojuose laikomos sumos nuo 2010 metų augo maždaug po 8 proc. kasmet, vien Rusijos ir Kinijos – po 9 proc. Tokį augimą veikiausiai lėmė politinis ir ekonominis nestabilumas šiose valstybėse.
