„Mane labai teigiamai nustebino tai, kad ministrė nepabijojo didžiulės kritikos, kurią jau porą dienų girdime iš verslo atstovų, ir išlaikė tvirtą stuburą pristatydama idėjas“, – 15min sakė I.Ruginienė.
Pagrindinis dėmesys pristatytoje mokesčų reformoje skirtas pagal individualią veiklą dirbančių asmenų apmokestinimo priartinimui prie dirbančiųjų pagal darbo sutartį. Dirbantiems savarankiškai numatyta palaipsniui nuo 15 iki 20 proc. padidinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, mokėti nedarbo išmokas individualiai dirbantiems.
Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbantys žmonės moka 20 proc. GPM.
„Tai yra progresyvumas, kurio laukė visa bendruomenė, nes iki šiol nė viena Vyriausybė nedrįso eiti tuo keliu. Dabar turime situaciją, kai eilinis darbuotojas sąžiningai sumoka daugiau mokesčių nei dideles pajamas iš kitų pajamų rūšių gaunantis žmogus, kuriam palikta landų išsisukti. Jis moka ženkliai mažiau arba naudojasi tam tikromis lengvatomis ir toliau kaupia dideles sumas savo kišenėje“, – kalbėjo profesinių sąjungų atstovė.
Ji stebėjosi verslo kritika dėl atsirandančio progresyvumo individualiai dirbantiesiems.
„Jeigu bus įgyvendinta tokia sistema, kokia buvo pristatyta vakar, solidarumo atsiras daugiau. Noriu tai pabrėžti, nes jau girdėjau daug kritikos, kad kodėl verslas turi mokėti daugiau, ką jis už tai gaus ir panašiai“, - sakė I.Ruginienė.
„Noriu priminti, kad mes kalbame apie gyventojų pajamų mokestį, kuris yra sumokamas į valstybės biudžetą dėl bendrų paslaugų, bendro gėrio sukūrimo. Lygiai taip pat kiekvienas eilinis darbuotojas, mokėdamas 20 proc. GPM, kažko papildomo ir išskirtinio negauna“, – pridūrė ji.
Tiesa, pašnekovė nurodė, kad laiko susipažinti su visais pakeitimais neturėjo daug.
Verslo atstovai antradienį piktinosi, kad individualios veiklos ir darbo pagal sutartis sulyginti negalima, nes dirbantys savarankiškai patys sau susikuria darbo vietas.
„Čia yra nesulyginami dalykai, nes žmogus, kuris dirba pagal darbo sutartį, turi kažkokią funkciją, ją atlieka ir jis visiškai nesirūpina ir nesijaudina, kaip tas verslas vyksta, ar imamos paskolos, ar yra užstatomas turtas, galų gale – jiems nėra atsakomybės už dirbančius žmones“, – 15min anksčiau sake Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė Dalia Matukienė.
Nori, kad ateityje dirbantiems pagal sutartį mokesčiai mažėtų
I.Ruginienė sakė, kad labiausiai baiminosi, kad bus siekiama didinti mokesčius uždirbantiems iki pusantro VDU, tačiau panašu, kad tai nepasitvirtino.
„Atrodo, kad mokesčiai nedidės, bet norėtųsi, kad ateityje jie ir mažėtų. (...) Solidarumo irgi turėtų atsirasti daugiau, nes visi nori važinėti neduobėtais keliais, vaikus vežti į kokybiškas švietimo įstaigas ir naudotis visais kitais gėriais“, – pridūrė ji.
Darbuotojų atstovė teigiamai vertino ir tai, kad individualiai dirbantieji galėtų gauti nedarbo išmoką. Ją gautų ir pajamų netekę pagal individualią veiklą dirbantys ūkininkai, šeimynų dalyviai.
Pasak jos, Finansų ministerija galėtų eiti dar toliau ir pasiūlyti tokiems žmonėms daugiau socialinių garantijų.
„Tik tada žmonėms reikėtų žinoti, kad jiems reikės mokėti lygiai tiek pat, kiek pagal darbo sutartį mokantis žmogus. Jeigu garantijų trūksta ir reikia, kodėl gi ne, aš už tai“, – nurodė pašnekovė.
Be šitų dalykų, pasak jos, pristatyta ir geresnių sprendimų – investicinė sąskaita, automatinis pajamų deklaravimas.
„Nes kyla klausimų, kodėl dalis žmonių nedeklaruoja savo pajamų ir dažniausiai tai daro tie, kurie uždirba nemažai. Automatinis deklaravimas išspręstų nemažai problemų. Jau dabar Valstybinė mokesčių inspekcija deklaravimo modelį padarė ypatingai paprastą ir patrauklų. Jeigu tai būtų tobulinama, tai būtų geras sprendimas“, – tvirtino I.Ruginienė.
Mokesčių pakeitimuose taip pat siūloma visiems dirbantiesiems savarankiškai nuo kitų metų nustatyti vienodas „Sodros“ įmokas, kurios būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, kai dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų, panaikinti mokestinę lengvatą kaupiantiems pensijai trečios pakopos fonduose bei mokantiems įmokas už investicinį gyvybės draudimą.
Taip pat siūloma nuo 45 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų sumažinti pajamų ribą, iki kurios galima dirbti su verslo liudijimais, apmokestinti dovanas iš artimųjų, sugriežtinti tvarką, kai automobiliai perkami per įmones, susiejant galimą į sąnaudas nurašyti sumą su transporto priemonės tarša.
