2020 05 19 /11:05

Valdžia ekonomiką gaivins 6,3 mlrd. eurų investicijomis – specialistų rengimui, tyrimams, skaitmenizavimui

Į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta anksčiau, pranešė finansų ministras. Anot premjero Sauliaus Skvernelio, šios investicijos padės atsigauti ekonomikai.

„Iš viso numatyta investuoti per pusantrų metų, tai yra nuo šių metų liepos 1 dienos, 6,3 mlrd. eurų. Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų, papildomai yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Tai yra naujos lėšos, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo Vilius Šapoka.

„Svarbu pasižiūrėti, kokią tai grąžą atneš Lietuvai. Vienas investuotas euras iš šių 6,3 mlrd. eurų atneš beveik dviejų eurų grąžą“, – pridūrė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Šapoka

„Pusantrų metų planas, kuris papildo trumpalaikes priemones, turėtų mums padėti atsigauti ir išnaudoti tą potencialą, kuris šitoje krizėje susidarė, o potencialas yra labai matome ir galimybės labai didelės“, – žurnalistams antradienį sakė S.Skvernelis

Anot jo, planas labiausiai orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas bei žmogiškojo potencialo didinimą.

„Mūsų dabar iššūkis per pusantrų metų padaryti žingsnius, kad galėtume suteikti naują impulsą mūsų ekonomikai, pirmiausiai kalbant apie naujas, aukštą pridėtinę ilgalaikę vertę kuriančias technologijas, nuo gyvybės mokslų pagrindinių dalykų iki žmogiškojo potencialo didinimo arba brandinimo, kas susiję su mūsų gebėjimais, kompetencijos didinimu, perkvalifikavimu, reikalingu kompetencijų įgijimu“, – sakė S.Skvernelis.

Anot jo, planas bus pateiktas svarstyti socialiniams partneriams, vėliau bus grąžintas į Vyriausybę.

Kur numatytos investicijos?

Naujai sukurtame plane „Ateities ekonomikos DNR“ numatytos investicijos į ekonominę infrastruktūrą: tarptautinių skrydžių atkūrimui ir oro uostų plėtrai numatyta 47 mln. eurų, laisvosioms ekonominėms zonoms ir pramoniniams parkams – 86 mln. eurų, Vilniaus sporto rūmams – 29 mln. eurų, Klaipėdos jūrų uostui, laivybai, „Via Balticai“, geležinkeliams ir kitiems projektams – 164 mln. eurų.

„Numatytos tikrai didžiulės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir visų pirma didelis fokusas yra tam, kad švietimo sistema labai greitai galėtų prisitaikyti ypatingai svarbiose srityse (...) Tos investicijos yra numatytos. Aš nekalbu apie grandiozines reformas nesibaigiančias, aš kalbu apie labai konkrečius projektus, kuriuos reikia įgyvendinti tam, kad turėtume specialistų, –pakankamai specialistų greitu metu, kurie galėtų dirbti aukštos pridėtinės vertės sektoriuose“, – sakė ministras.

Plane investicijoms į inovatyvius ugdymo metodus ir ekonomikai svarbių specialistų rengimą numatyta 96 mln. eurų, dirbančių ir bedarbių perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims – 72,7 mln. eurų, „Horizon Europe“ programą ir mokslinius tyrimus – 82 mln. eurų.

Be to, investicijoms į pramonės skaitmeninimą ir žiedinę ekonomiką skirta 69,5 mln. eurų, naujiems e-verslo, dizaino produktams – 68,5 mln. eurų, eksporto rinkų atnaujinimui ir tiesioginėms užsienio investicijoms – 24,6 mln. eurų, „Sandbox“, „Žmogus mašinai“ – 14,7 mln. eurų.

Bus remiamos inovacijos ir moksliniai tyrimai: COVID produktai, startuolių akseleravimas, moksliniai tyrimai (212,5 mln. eurų), žemės ūkio atsparumas krizėms (10 mln. eurų), gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatoriai (7 mln. eurų), gyvybės mokslai, IRT, Pramonė 4.0, fintech (25 mln. eurų), skaitmeninės sveikatos inovacijos, prielaidų, vaistinių preparatų, gaminamų iš kraujo plazmos, gamybai kūrimas, pažangiųjų klinikinių tyrimų centro įsteigimas (28 mln. eurų).

Energijos efektyvumui pastatuose skirta 87 mln. eurų, atsinaujinantiems energijos ištekliams – 214 mln. eurų, elektros gamybai, panaudojant dujų nugaravimus Klaipėdos SGD terminale – 10 mln. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.

Pasak finansų ministro, pagrindinis plano tikslas yra sparčiai investuoti į ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant transformuoti ūkį į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.

Žmogiškajam kapitalui buvo suplanuota 313 mln. eurų, o papildomai skirta 297 mln. eurų, skaitmeninei ekonomikai ir verslui – atitinkamai 1,662 mlrd. eurų ir 234 mln. eurų, inovacijoms ir moksliniams tyrimams – atitinkamai 319 mln. ir 392 mln. eurų, ekonominei infrastruktūrai – atitinkamai 1,578 mlrd. ir 353 mln. eurų, klimato kaitai ir energetikai – atitinkamai 608 mln. ir 324 mln. eurų, rezervui suplanuota 190 mln. eurų naujų investicijų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.

Šiuo etapu ministerija pateikė investicijų planą viešajam aptarimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs