„Susiduriame su situacija, kai dalis darbdavių tokią darbo laiko apskaitą taiko ne todėl, kad tai būtina dėl įmonės veiklos specifikos, o tiesiog siekdami sutaupyti ir papildomai nemokėti už viršvalandžius ar darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – sako Seimo narys.
Pasak Tomo Tomilino šiuo metu suminę darbo laiko apskaitą taiko neproporcingai didelė darbdavių dalis, nors ilgalaikiai tyrimai rodo, jog dėl tokio darbo režimo smarkiai nukenčia darbuotojų sveikata, kokybiškas poilsis, socialiniai ryšiai bei šeimyninis gyvenimas.
„Nesiūlau drausti darbo pamainomis, jei jis tikrai yra būtinas, tačiau tie būtinumo kriterijai turi būti labai aiškiai apibrėžti. Priešingu atveju suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma tik esant šakos ar kolektyvinėms sutartims tarp darbdavio ir profsąjungos atstovų. Toks darbo organizavimas turi ilgalaikių pasekmių darbuotojų sveikatai ir gyvenimo kokybei ir į tai turi būti atsižvelgta.“, – sako demokratas.
Įstatymu siekiama įtvirtinti, jog dirbant pamainomis taip pat būtų laikomasi maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Pamainų grafikai turėtų būti sudaromi taip, jog per septynių dienų laikotarpį darbuotojas maksimaliai dirbtų 48 valandas, o per paeiliui einančias septynias dienas darbuotojui būtų suteiktas nepertraukiamas 48 valandų poilsio laikas.
Seimo nariai pritarė įstatymui po pateikimo, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlymo nepalaiko ir siūlo pataisas atmesti. Darbdavių atstovai taip pat išsakė nepritarimą, tačiau pataisas palaiko profsąjungų atstovai.
