„Asociacijų vadovų pasirodymus stebime kasmet, bet kiekvieną kartą, kai diskutuojame ką nors apie mokesčius, tada tų pačių asociacijų atstovai gink Dieve prieštarauja bet kokiems mokesčių pakeitimams. Tai siūloma tiesiog nutraukti kaldrą nuo kitų valstybės reikmių ir perduoti keliams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
„Techniškai galima tą padaryti, bet Seimui dėl to nėra nė kiek paprasčiau, nes tuomet yra kitos reikmės ir kiti poreikiai, šimtus milijonų, kuriuos reikalaujama perkelti keliams, reikia ten juos uždengti. Visi siūlymai, kadangi niekas nesiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti infrastruktūrą, reiškia kaldros tampymą, kuris nieko nesprendžia arba didesnę skolą“, – pridūrė ji.
Anot I.Šimonytės, šiemet nemažą dalį projektų, kurie susiję su karinio mobilumo infrastruktūra, bus galima atlikti iš bankų solidarumo įnašo, o vėlesniais laikotarpiais reikės ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.
„Kalbant apie tolesnius laikotarpius, 2025 metais ir vėliau reikės grįžti prie klausimo, kokie tvarūs finansavimo šaltiniai gali užtikrinti mūsų kelių infrastruktūros palaikymą“, – teigė premjerė.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka trečiadienį teigė, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.
Anot jo, taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių 2024 metais planuojama surinkti apie 100 mln. eurų, atitektų keliams, be to, jiems turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.
Šiuo metu 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais.
