„Jeigu mes kalbame jau apie 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą (BVP – BNS) gynybai, tai faktas, kad vis tiek reikės papildomų šaltinių šalia tų, dėl kurių Seimas jau yra sutaręs. Tai galbūt nebus labai greitas sutarimas, gal tai bus diskusija, kuri užtruks ir po rinkimų, bet pačioje diskusijoje aš tikrai jokios žalos nematau“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I.Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad diskutuojant galima rasti sprendimų, kurie neatgrasytų žmonių, pavyzdžiui, draustis būstą.
„Manau, kad yra galimybės rasti tokius sprendimus, kaip ir pavyko prie pirmojo paketo, kurie būtų minimaliai žalingi arba minimaliai keltų neigiamų pasekmių vieniems ar kitiems žmonių sprendimams, pavyzdžiui, drausti būstą“, – sakė I.Šimonytė.
Ji priminė, kad pateiktas mokesčio projektas numato išlygą privalomam transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimui.
Premjerė pabrėžė, kad Lietuvoje draudimo bendrovės nemoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir, kitaip nei užsienyje, jos nemoka jokių specialių mokesčių.
„Daugumoje Europos Sąjungos valstybių (draudimo bendrovės – BNS) moka specialų mokestį, kaip lošimai moka ar kažkokios loterijos, kur nėra pridėtinės vertės mokesčio ir yra kitas apyvartos mokestis, kuris šalyse taikomas. Lietuvoje tokio mokesčio niekada nebuvo“, – teigė I.Šimonytė.
„Dabar pradėjus šitą diskusiją tas pasipriešinimas yra visiškai natūralus ir tikrai tos rinkos atstovai, lobistai, bet aš čia be jokio neigiamo žodžio sakau, daug stengiasi, kad tas klausimas nebūtų diskutuojamas“, – pridūrė ji.
Finansų ministerija liepos pabaigoje parengė vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., įnašą mokant nuo 2025 metų liepos. Surinktos lėšos patektų į Valstybės gynybos fondą ir atitektų gynybos reikmėms. Jei Vyriausybė jam pritars, galutinai dėl jo spręstų Seimas.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius anksčiau teigė, kad ministerijos pasiūlytas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas neturėtų būti taikomas pagrindiniam būstui. Pasak jo, galėtų būti svarstomas socialiai teisingesnis modelis, pavyzdžiui, labiau apmokestinant daugiau turto turinčius gyventojus.
Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis yra sakęs, kad toks įnašas apmokestintų atsakingus, turtą besidraudžiančius žmones, gali atbaidyti nuo draudimosi.
