„Realybė yra visiškai kitokia. Iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, kokias nors pašalpas gauna apie 40 proc. Vadinasi, likusi dalis žmonių ten yra registruoti dėl kitų priežasčių. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad veikiausiai žmonės turi pragyvenimo šaltinį, galbūt, susijusį su nedeklaruota, šešėline veikla, kuri nėra registruota ir nėra mokami mokesčiai. Bet registracija Užimtumo tarnyboje suteikia galimybę gauti sveikatos draudimą“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ji.
Be to, I.Šimonytė priminė, jog praėjusiais metais buvo teikiamos išmokos, kurios paskatino prisiregistruoti ir tuos, kurie niekada nebuvo stoję į Užimtumo tarnybos eilę.
„Įsivaizdavimas, kad nedarbo išmokų mokėjimo tvarkos pakeitimai galėtų kažkokiu būdu paskatinti žmones eiti į tas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai... Žinoma, jei nebūtų nedarbo draudimo, žmonės neturėtų kitos išeities.
Bet, kita vertus, tai būtų ir gana nelogiška, nes žmonės moka nedarbo draudimo įmokas būtent tam, kad susiklosčius situacijai, kai neturi darbo ar yra atleisti iš darbo, ar patys išėjo, galėtų gauti nedarbo draudimo išmokas. Siūlymą trumpinti nedarbo išmokų mokėjimą vertinu skeptiškai, juolab kad didžioji dalis žmonių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir atsisako siūlomo darbo, tikrai nebūna tie, kurie gauna nedarbo išmokas“, – kalbėjo premjerė.
Užimtumo tarnyboje planuoja reformas
I.Šimonytės teigimu, siekiant pažaboti nedarbo problemą, valstybė ketina įgyvendinti pokyčius Užimtumo tarnyboje. Tiesa, konkrečių pokyčių ministrė pirmininkė nepatikslino.
Po Vyriausybės posėdžio socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė taip pat teigė, kad šiuo metu rengiamasi Užimtumo tarnybos reformai. Kai kurių ekonomistų nuomone, reikėtų trumpinti laiką, kada mokamos nedarbo išmokos. Tačiau M.Navickienės teigimu, nedarbo išmokos apimtis „nėra tas kelias, kuris staiga padėtų surasti daugiau darbuotojų“. Ji taip pat pakartojo I.Šimonytės žodžius, kad 40 proc. asmenų, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, gauna išmokas.
„10 proc. dar gauna socialinę išmoką, o visi kiti negauna jokios kitos valstybės išmokos, bet jiems yra garantuotas nemokamas sveikatos draudimas. Tie žmonės neturi paskatos rasti darbą. Mūsų įsitikinimu, Užimtumo tarnyba turėtų labiausiai dirbti su tais žmonėmis, kurie yra motyvuoti darbo klausimu. O nedarbo draudimą gaunantys asmenys yra tie žmonės, kurie norėtų ir galėtų ieškoti kitos galimybės, nes jie neseniai, tai yra iki 9 mėnesių, yra parardę savo darbo vietą. Jiems galima siūlyti kitą darbo vietą, persikvalifikuoti“, – sakė ji.
Anot M.Navickienės, kitas klausimas yra ilgalaikiai bedarbiai. Ministrės nuomone, efektyvu, kai šių žmonių klausimą sprendžia pačios savivaldybės.
„Nedarbo draudimo trumpinimo kelias neatsakytų iš esmės į darbo vietų užpildymo klausimą taip greitai, kaip norėtų kai kurie siūlytojai“, – trečiadienį sakė ji.
Dalis atsakymo – investicijų stoka
Kalbėdama apie darbo jėgos trūkumą, I.Šimonytė atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje darbdaviai dažnai kalba apie našumą ir teigia, kad jis Lietuvoje yra žemas.
„Vis dėlto reikia žiūrėti tiesiai į akis – darbo valandų skaičiumi Lietuva tikrai nėra Europos Sąjungos lentelės pabaigoje. Vadinasi, žmonės Lietuvoje daug dirba. Klausimas kitas, ar yra pakankami įrankiai, technologijos ir procesai, kad žmonės per tą savo laiką sukurtų daugiau produktų. Akivaizdu, kad ir investicijų stokoja, ypač tuo neapibrėžtuoju laikotarpiu. Ir čia yra dalis atsakymo. Nes galima pasamdyti tris žmones su kastuvu. Taip pat galima pasamdyti vieną su ekskavatoriumi. Tiesa, tam reikia pirkti ekskavatorių“, – kalbėjo ji.
Anot I.Šimonytės, Vyriausybė su Verslo taryba antradienį diskutavo apie darbo rinkos sprendimą. Taigi bus ieškoma „racionalių sprendimų“.
„Bet tikrai tai nebus sprendimai, kurie leis palaikyti žemą darbo užmokestį tik todėl, kad kažkam nesinori investuoti į technologijas“, – kalbėjo jis.
