„Ką norėčiau pamatyti, (...) kad tos lengvatos, kurios bus siūlomos palikti, būtų logiškos, ekonomiškai pagrindžiamos. O tie mokesčių kaštai, kurie yra kaštai, būtų leidžiantys pasiekti rezultatą ne blogesnį, negu kad mes pasiektume taikydami tiesioginį tų pačių dalykų subsidijavimą iš biudžeto“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė I.Šimonytė.
Taip ji kalbėjo Finansų ministerijai dieną prieš pristačius svarstymus peržiūrėti dalį Lietuvoje galiojančių mokestinių lengvatų.
Anot ministerijos, dėl lengvatų, kurios bus persvarstomos, valstybės biudžetas netenka beveik 800 mln. eurų kasmet.
I.Šimonytė sakė, kad nekelia Finansų ministerijai tikslo po lengvatų peržiūros „atnešti“ į valstybės biudžetą papildomų pajamų, juolab kad lengvatas panaikinus biudžetui gali tekti papildomas krūvis.
„Atsisakius mokesčių lengvatų, gali reikėti didesnių biudžeto išlaidų“, – teigė premjerė.
Dalis diskusantų siūlo visas lengvatas panaikinti, kita dalis siūlo lygiai tiek uždėti naujų.
„Tai čia net negalima vertinti tokiu pačiu paprasčiausiu finansiniu skaičiavimu. Reikia vertinti bendrą kontekstą, nes ne veltui tiek mokesčiai, tiek socialinės išmokos yra žmonių, šeimų ar net verslų paramos bendras paketas“, – pridūrė ji.
I.Šimonytė taip pat ironizavo, kad diskusija dėl mokesčių lengvatų yra „puiki, labai lietuviška“.
„Dalis diskusantų siūlo visas lengvatas panaikinti, kita dalis siūlo lygiai tiek uždėti naujų“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Manau, kad Finansų ministerija, sutelkusi visą savo išmintį ir savo gebėjimus rasti logiškus sprendimus, pateiks juos Vyriausybei“, – teigė ji.
Finansų ministerija mokesčių lengvatų peržiūrą planuoja pagal šešias kryptis.
Pirma, planuojama peržiūrėti mechanizmą, skatinantį įmones reinvestuoti pelną. Antra kryptis susijusi su žaliojo kurso įgyvendinimu ir lengvatų atsisakymu iškastiniam kurui.
Trečia mokesčių lengvatos peržiūros kryptis bus susijusi su siekiais mažinti pajamų nelygybę. Ketvirtoji – specialiosios apmokestinimo sąlygos ir lengvatos. Tai daugiausiai susiję su PVM lengvatomis įvairioms sritims.
Penktoji lengvatų peržiūros kryptis yra susijusi su investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modeliu, o paskutinioji – su galimybe savivaldybėms atiduoti teisę spręsti, kokias lengvatas taikyti skaičiuojant nekilnojamojo turto ar žemės mokesčius.