„Nelabai aišku, kokia opozicijos logika nepalaikyti. Todėl, kad jeigu biudžetas nebūtų priimtas ir, tarkime, būtų taikoma vienos dvyliktosios šių metų (biudžeto – BNS) taisyklė, nežinau, kam čia dėl to būtų geriau“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I.Šimonytė.
„Opozicijai gal būtų nebent geriau iš kažkokio savęs palinksminimo, bet žmonėms tai geriau nebūtų, turint minty, kad ateinančių metų biudžete yra numatyti didesni asignavimai praktiškai visoms viešojo gyvenimo sritims, kai kurioms, kaip švietimui, ypatingai ženklūs“, – pridūrė ji.
Premjerė pakartojo, kad 2024 metų biudžeto projektas yra „saiko biudžetas“.
„Europos Sąjunga grįžo į Mastrichto taisyklių ribas. Tai reiškia, kad mūsų deficitas turi išsilaikyti Mastrichto kriterijų ribose, nepaisant to, kad mes vis dar gyvename didelio neapibrėžtumo sąlygomis ir yra daug aplinkybių, į kurias gali tekti kažkaip papildomai reaguoti“, – teigė I.Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad suplanuotame biudžete šalia pensijų ar socialinių išmokų indeksavimo taip pat numatytos lėšos įgyvendinti nacionalinius susitarimus dėl gynybos bei švietimo finansavimo.
Numatoma, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Jo deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir pagal Mastrichto kriterijų yra viršutinė riba, kurios peržengti nebegalima.
Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengia ši Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priims šios kadencijos Seimas.
